REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaupti pinigus ateičiai ar ne? Toks klausimas jaunimui gali kilti po premjero pasisakymų, jog pensijų fondai orios senatvės negarantuoja. Vyriausybė žada drastiškas pemainas daugiau nei milijonui kaupiančių lietuvių, o ekonomistai prognozuoja krachą - Lietuvoje gali nelikti pakankamai dirbančiųjų, galinčių pensininkus išlaikyti. 

Kaupti pinigus ateičiai ar ne? Toks klausimas jaunimui gali kilti po premjero pasisakymų, jog pensijų fondai orios senatvės negarantuoja. Vyriausybė žada drastiškas pemainas daugiau nei milijonui kaupiančių lietuvių, o ekonomistai prognozuoja krachą - Lietuvoje gali nelikti pakankamai dirbančiųjų, galinčių pensininkus išlaikyti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar gali darbingas jaunimas tikėtis sočios senatvės? Saulius Skvernelis mano, jog dabartinė pensijų kaupimo sistema šviesios ateities negarantuos. Esą pensijų fondai ne tik neatlieka pagrindinės savo funkcijos -  neužtikrina, jog žmonės sukaups pakankamai lėšų mėnesinėms išmokoms – bet ir siurbia pinigus iš pagrindinio pensijų šaltinio – „Sodros“.

REKLAMA

Praėjusią savaitę premjeras užsiminė, jog jau šiemet Vyriausybė siūlys fondų pertvarką, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prasitarė, kad po ketverių metų „Sodra“ turėtų nebefinansuoti antrosios pensijų pakopos. Šiandien gi Saulius Skvernelis apie staigius pokyčius jau nebešneka.

„Planus jau įvardijome. O kai bus alternatyvos ir spendimai tai ir pasiūlysime. Kol kas vyksta diskusija“, - aptakiai kalba Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA

O štai Algirdas Sysas mano, jog pensijų fondai visiškai iškreipia pensijų sistemą. Anot jo, „Sodra“ verčiama šelpti fondus, nors pati slegiama trijų milijardų eurų skolų. Vienas socialdemokratų lyderių piktinasi, kad iš daugiau nei milijono antroje pensijų pakopoje dalyvaujančių tautiečių tik mažiau nei trečdalis patys prisideda prie savo senatvės, taigi didžioji dalis, jo žodžiais, gyvena iš kitų, o dabartiniai pensininkai yra apvagiami.

„Didžiąją laiko dalį fondai buvo finansuojami iš einamųjų „Sodros“ įmokų, kitaip sakant iš dabartinių pensininkų pensijų. Ir buvo skiriama po 100, po 150 milijonų eurų į ateitį, nežinant koks bus rezultatas“, - sako Seimo narys Algirdas Sysas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog pensijų fondai atsirado ne šiaip sau, mat smarkiai keičiantis demografijai, didėjant emigracijai, jau po keliasdešimties metų vienam pensininkui gali tekti vienas dirbantysis, tad tiesiog neužteks mokesčių pensijoms išmokėti. Taigi, anot jo, kitos išeities nei aukoti dabartinių senjorų pensijas kol kas nėra. 

„Reikia išsiaiškinti ką mes norime daryti? Ar mes gyvename šia diena. Kaip Graikijoje, kai pensijas keliame, viską keliame. O ką darysime, kai po 20 metų pensininkų skaičius bus didesnis nei dirbančiųjų? Tada griaušimės nagus, kad tada kažko nepadarėme“, - mano ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Antroji pensijų pakopa pradėjo veikti 2004 metais. Per šį laiką sukaupta daugiau nei pustrečio milijardo eurų.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų