Praėjusi savaitė, kaip įprasta, socialiniam tinklapiui „Facebook“ buvo jaudinama. Viena vertus, jame užsiregistravo 500 milijonasis aktyvus vartotojas. Kita vertus, paaiškėjo, kad, vertinant pagal JAV vartotojų pasitikėjimo indeksą, „Facebook“ yra viena iš mažiausią pasitikėjimą turinčių kompanijų privačiajame sektoriuje. Pasirodo, amerikiečiai buvo labiau patenkinti mokėdami mokesčius internetu nei atnaujindami savo būsenas „Facebook“ puslapyje, rašo „New York Times“.
„Facebook“ – Rusija pagal Vladimirą Putiną“
Tai yra nuolatinė priešprieša: socialinis tinklapis yra nepaliaujamai kritikuojamas dėl jo paslaugų sąlygų kaitaliojimo ir vartotojų duomenų atskleidimo tretiems asmenims, tačiau kiekvieną mėnesį „Facebook“ anketą susikuria milijonai naujų vartotojų.
Analitikai vis bando sugalvoti analogų, kad galėtų paaiškinti „kankinančius“ „Facebook“ santykius su jo vartotojais. Socialinis tinklapis yra vadintas „steriliu priemiesčiu šiurkščiam interneto miestui“, „sienomis patvertu sodu interneto betvarkėje“, „Rusija pagal Vladimirą Putiną“, „šiandienos AOL'u“.
„Facebook“ – komunalinės paslaugos tiekėjas
Tačiau bene dagiausiai pasakanti metafora yra „Facebook“ lyginimas su kitoms kompanijomis, plūduriuojančioms vartotojų pasitikėjimo indekso reikšmės dugne: kabelinės televizijos bendrovėmis, bevielio telefono paslaugų tiekėjais, komunalinių paslaugų bendrovėmis. Tai yra paslaugos, kuriomis naudojasi kiekvienas, nesvarbu, kaip nemėgstamos yra jas teikiančios įmonės.
„Microsoft“ socialinės medijos tyrėja Danah Boyd teigia, kad „Facebook“ iš tiesų yra priplėkęs. Savo tinklaraštyje ji rašė: „Nekenčiu visų komunalinių paslaugų bendrovių. Kadangi jos yra monopolijos, nejaučia jokio poreikio stengtis, jog jas vertinčiau. Jos tiesiog žino, kad aš neatsisakysiu vandens, energijos, nuotėkų sistemos ar interneto vien iš pykčio. Taip daugelis žmonių neatsisakys „Facebook“, nepaisant augančios neapykantos jam“.
„Facebook“ – tiesiog naudingas
D. Boyd teigimu, net ir pats „Facebook“ mato save tokį „komunalinį“, apibūdindamas save kaip „socialinį įrankį (utility – angl. naudingas daiktas, taip pat komunalinė paslauga), kuri padeda vartotojams su draugais, šeima ir bendradarbiais bendrauti efektyviau“. Kompanijos tikslas, anot D. Boyd, yra tapti interneto infrastruktūros dalimi.
Komunalinių paslaugų teikimą, dėl jų ypatingo reikalingumo ir tendencijos būti monopolijomis, tam tikrame lygyje paprastai kontroliuoja vyriausybės. Taigi, pasak „New York Times“, bendrovės vadinimas komunalinių paslaugų teikėja gali turėti nemalonų poveikį.
„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas buvo paklaustas, ar bendrovė turėtų būti reguliuojama, nes jos teikiama paslauga panaši į elektros energijos tiekimą. M. Zuckerbergas palyginimą paneigė.
„Mes esame tam, kad sukurtume kažką naudingo, - sakė jis. - „Kieti“ dalykai ilgainiui gali nublankti, bet tai, kas yra naudinga – ne“.
Ar „Facebook“ yra toks svarbus, kad būtų vadinamas komunaline paslauga? Ir ar tikrai nėra tikros alternatyvos?
„Facebook“ yra jau per didelis
Socialinis tinklapis, vis dėlto, tikrai nėra toks gyvybiškai svarbus, kaip elektros energija. Kita vertus, daugelis technologijų, kurios anksčiau buvo vadinamos nerimtomis, ne itin reikalingomis, dabar pripažįstamos būtinomis.
„Ta patį galėtume kalbėti apie telefoną, nors šiuo metu tai skambėtų keistokai“, - sakė Ilinojaus universiteto profesorius Christianas Sandvigas.
Kai kurie ekspertai teigia, jog „Facebook“ išaugo toks didelis, kad tikrai alternatyvai nebeįmanoma atsirasti, nepaisant kitų socialinių tinklapių ambicijų. „Facebook“ pelno duomenis su kiekvienu papildomu dalyviu ir tampa vis naudingesnis. Dėl to vartotojams tampa sunkiau palikti tinklapį. Rinkoje tai vadinama „pririšimo principu“.
