komunalinės paslaugos

Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 15 centų (su PVM) daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujus „Vilniaus vandenų“ tarifus.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC) vidutiniškai 30 procentų padidinus mišrių atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį, nuo sausio 1-osios atitinkamai didės ir šios paslaugos kaina kauniečiams. Gyventojų mokama suma kils keliais eurais, praneša Kauno miesto savivaldybė. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje. Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų kas mėnesį gauna ir apmoka sąskaitas, kurias siunčia daugiabučių namų administratoriai. Net jeigu tai yra ta pati įmonė, daugiabučiai – vienodi, o butai juose – labai panašūs, visai gali būti, kad sąskaitos gerokai skirsis. Pasirodo, kai kurie gyventojai kiekvieną mėnesį turi mokėti už paslaugas ar įrenginius, kurių net nežino esant.

Būtų savininkai ar nuomininkai kas mėnesį gauna sąskaitas už komunalines paslaugas – administravimą, techninę priežiūrą, valymą ir kt. Paprastai jų eilutės beveik nesikeičia, o mokėtinos sumos daugiau svyruoja tik priklausomai nuo sezono. Vis dėlto kartais daugiabučių administratoriai įsigudrina sugalvoti ir naujų eilučių. Atidesni vilniečiai kovo mėnesį gautose sąskaitose rado įspėjimą, kad nuo šiol papildomai turės mokėti už vėliavų kėlimą ir nuėmimą valstybinių švenčių dienomis.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Ugniagesiai, policija, savivaldybių transporto, komunalinės įmonės stebi augančius COVID-19 atvejus, bet kol kas neįžvelgia pavojaus, jog jų darbas gali sutrikti. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, šiuo metu departamente serga 105 darbuotojai, tarp jų ne tik ugniagesiai, bet ir valstybės tarnautojai ir užimantys kitas pareigas. 38 asmenys izoliuojasi. „Parengtis užtikrinama, dirbama keturių pamainų režimu.

Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie savo dabartinę finansinę padėtį vertina blogai, tačiau didžioji dalis vis dar vertino ją vidutiniškai ar gerai, o ateities perspektyvos pagerėjo. Nekilnojamasis turtas ir toliau yra populiariausia investicija, o daugiausia nerimo dėl ateities kelia komunalinių paslaugų kainos, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta gyventojų apklausa.

Karantino metu augo gyventojų skolos už komunalines paslaugas. Vieni prarado pajamas, o kiti, ypač vyresni žmonės, vengė lankytis parduotuvėse ir kaip įpratę negalėjo atlikti mokėjimų. Vandens, elektros ir šilumos tiekėjai tikina, kad su skolininkais stengiasi susitarti. Tačiau kraštutiniu atveju gali atjungti elektrą, vandenį ar šildymą.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc.