Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teismas atmetė Teisingumo ministerijos skundą ir nutarė, kad moterų pora yra partnerės, o valstybė yra įpareigota įregistruoti jų partnerystę. Tokiu būdu apygardos teismas paliko galioti pareiškėjoms palankų pirmos instancijos teismo sprendimą.
Visgi, kaip skelbė portalas „Delfi“, Teisingumo ministerija tvirtina, kad toks teismo sprendimo vykdymas, tai yra partnerystės registravimas, esą kelia „praktinių ir teisinių“ klausimų, nes atskiras įstatymas, reglamentuojantis partnerystes, nėra priimtas, taip pat nėra sukurtas partnerysčių registras. Ministerija portalui nurodė, kad svarsto galimybę jai nepalankų teismo sprendimą kasacine tvarka skusti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Eltos kalbintas advokatas A. Žilvinskas tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dar viena tos pačios lyties asmenų pora Lietuvoje pripažįstama partneriais.
„Turime keliolika, gal netgi daugiau nei 20, pripažintų partnerysčių. Nesvarbu, kad Teisingumo ministerija ten kažką skundžia, bet tos šeimos jau yra pripažintos šeimomis. Jos gali naudotis teisėmis kaip šeimos nariai. Nesvarbu, kad jos neregistruotos“, – komentavo ne vienai porai ginčuose dėl partnerystės atstovaujantis teisininkas.
Jis pažymėjo, kad tos pačios lyties asmenų poros, kurių partnerystė pripažinta teismo, jau praktiškai yra įsitikinusios, jog gali naudotis bent dalimi teisių, kuriomis naudojasi sutuoktiniai.
„Aš, pavyzdžiui, esu buvęs kartu su tokiomis poromis apklausose baudžiamosiose bylose (kur poros pripažintos nukentėjusiomis – ELTA) dėl, tarkim, rašomų neapykantos komentarų. Buvome teisėsaugos institucijose. Kai atliekama apklausa ir tyrėjai klausia apie šeiminę padėtį, kai klausia, kaip jūs vienas kitą žymite, tai tokios poros žymimos kaip šeimos nariai, su tuo teisėsauga sutinka“, – aiškino A. Žilvinskas.
Kita vertus, anot advokato, nors Lietuvoje jau yra keliasdešimt pripažintų partnerysčių, registruotų – nė vienos. Kaip pasakojo A. Žilvinskas, situacija, kai valstybėje nėra sukurtas partnerysčių registras, poroms kelia tam tikrų sunkumų.
„Pavyzdžiui, šiandien pora gina savo teisę padovanoti vienas kitam turtą be mokesčių, nes šeimos nariai, sutuoktiniai, gali dovanoti turtą, nemokėdami pajamų mokesčių, o partneriams tokia išimtis kol kas tiesiogiai nenumatyta. Jeigu pora atsidurs tokioje situacijoje, dėl kiekvieno atskiro klausimo reikės eiti į teismą ir įrodinėti, kad tai priklauso ir jai“, – sakė advokatas.
„Tai yra labai nepatogu, nes pora, norėdama kreiptis į teismą dėl kiekvienos smulkios teisės, susiduria su labai sudėtinga situacija. (...) Dabar reikia vaikščioti su kažkokiu popieriniu ar elektroniniu įrašu ir parodyti, kad mes čia ne tuščia vieta. Tai žmonėms yra papildoma našta, biurokratija ir taip toliau. Kitas dalykas – tai yra tam tikras pažeminimas“, – pridūrė jis.
Baudą gali gauti ir pati R. Tamašunienė
Jau anksčiau skelbta, kad Teisingumo ministerijai nevykdant teismų sprendimų dėl partnerysčių registravimo, ne viena pora jau kreipėsi į antstolius.
Pasak A. Žilvinsko, valstybei pralaimint bylas dėl partnerysčių, poros tokiu keliu eina ir toliau, tai yra mėgina iš valstybės prisiteisti pinigų už teismų sprendimų nevykdymą. Pasak teisininko, jei Teisingumo ministerija ir toliau nevykdys teismų sprendimų, gali būti, jog baudas teks mokėti ir pačiai teisingumo ministrei R. Tamašunienei.
„Tokios baudos jau pradedamos skirti. Aišku, dėl jų dar ginčijamasi, jos apskundžiamos. Bet faktas tas, kad jau yra paskirtų baudų. Iš pradžių teismas paskyrė mažesnę, simbolinę baudą, paskui – didesnę, o galiausiai gali paskirti ir vadovui asmeniškai baudą. Kitaip tariant, vienu momentu ir teisingumo ministras asmeniškai gali gauti baudą už tai, kad vilkina (teismų sprendimų vykdymą – ELTA). Ir dar svarbu, kad šios baudos pagal Lietuvos įstatymus išieškomos išieškotojų naudai, šiuo atveju – porų naudai, už kiekvieną nevykdymo dieną“, – dėstė advokatas.
„Pavyzdžiui, jeigu teismas paskiria 10 eurų baudą už nevykdymo dieną, tai po 10 eurų kiekvieną dieną porų naudai ir būtų išieškoma. Kitaip tariant, galima ir dešimt metų tokios (partnerystės – ELTA) registracijos neįvykdyti, bet poros gaus kompensacijas už tai“, – pažymėjo jis.
Situaciją panašėja į R. Pakso istoriją
A. Žilvinskas Eltai pasakojo, kad EŽTT šiuo metu jau yra dvi bylos prieš Lietuvą, kur poros gina savo teises į partnerystę.
„Bet kuriuo atveju partnerystės registracija stringa. Ką jau kalbėti apie konkrečias partnerių teises, dėl kurių reikės priimti atskirą įstatymą. Mes neturime vilčių, kad jis bus priimtas, ir dėl to esame Strasbūro teisme. Bet esmė dar tokia, kad Lietuva Strasbūro sprendimų irgi labai sėkmingai nevykdo“, – dėstė teisininkas.
Anot jo, vienas EŽTT sprendimų nevykdymo pavyzdžių yra 2007 m. moters prieš Lietuvą laimėta byla, kai tarptautinis arbitražas pripažino pažeistas žmogaus teises, nes Lietuvoje nebuvo priimtas lyties keitimą reglamentuojantis įstatymas, nors apie patį lyties keitimą kalbama Civiliniame kodekse. Tuomet Lietuva buvo įpareigota priimti lyties keitimo įstatymą, tačiau tai nėra padaryta iki šiol. Lietuvai bylą laimėjusiai moteriai teko mokėti piniginę kompensaciją, siekiančią keliasdešimt tūkstančių eurų.
Pasak A. Žilvinsko, neatmestina, kad panaši situacija gali susiklostyti ir bylose prieš Lietuvą dėl partnerysčių registravimo, jei šiose istorijose EŽTT pripažintų pažeistas žmogaus teises.
„Manau, su partneryste gali būti labai panašiai: Lietuva gali ignoruoti, nevykdyti tarptautinių teismų sprendimų“, – sakė teisininkas.
Anot jo, gali būti, kad partnerystės registravimo Lietuvoje siekiančios poros gali atsidurti panašioje situacijoje, kokioje anksčiau buvo atsidūręs EŽTT pergalę prieš Lietuvą pasiekęs per apkaltą iš prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas.
„Ten (R. Pakso atveju – ELTA) irgi buvo Strasbūro teismo išaiškinimas, kuris ilgą laiką buvo ignoruojamas. Turiu omenyje R. Pakso sprendimą. Jis buvo perduotas Europos Tarybai, tai yra būtent tai Strasbūro sistemai, padidintai priežiūrai, dėl to, kad sprendimas neįgyvendinamas. Europos Taryba jau, taip sakant, darė politinį spaudimą. Lietuvos reputacija prastėjo. Tai galiausiai susitvarkė su Konstitucija, bet tam asmeniui (R. Paksui – ELTA) jau buvo nebesvarbu. Pasikeitus politinei realybei, jam, matyt, nebereikėjo tų pakeitimų. (...)
Atitinkamai norėčiau analogiją pritaikyti ir poroms. Poros vis dėlto gyvena vieną gyvenimą. Ir jeigu savo šeimą (šeimos statusą su reglamentuotomis teisėmis – ELTA) gauni tik sulaukęs pensinio amžiaus, tai nėra gerai. Taip netinka. Žmogus turi dabar gyventi ir džiaugtis, o ne visą gyvenimą praleisti kovose. Mes tokiais alternatyviais įrankiais, bent jau baudomis, sukuriame bent materialinę kompensaciją už tai. Bet vis tiek tai nėra gerai, nes čia mes gyvename tam tikro, galima sakyti, apartheido sąlygomis, kai yra valstybė visiems normaliems, ir yra valstybė kažkokiems žmonėms, kurie gyvena užribyje“, – dėstė A. Žilvinskas.
EŽTT 2011 m. konstatavo, kad tuometinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Lietuvai EŽTT sprendimo ir nepriimant Konstitucijos pataisų, Europos Tarybos ministrų komitetas buvo pradėjęs Lietuvai taikyti sustiprintos priežiūros procedūrą.
Konstitucijos pataisos, kuriomis buvo įgyvendintas EŽTT sprendimas R. Pakso byloje prieš Lietuvą, Seimo buvo priimtos 2022 m. balandį.
Profesorius siūlo partnerystes įtraukti į santuokų registrą
Partnerystės teisinę situaciją šalyje Eltai komentavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius pažymėjo, kad tuomet, kai Teisingumo ministerija atsisako vykdyti teismo sprendimus, akivaizdu, jog poroms belieka kreiptis į antstolius.
„Jeigu teismo sprendimas nėra apskųstas ir jo vykdymas nėra sustabdytas, ministerija privalo vykdyti teismo priimtą sprendimą. O jeigu nevykdo, atitinkamai suinteresuotos šalys kreipiasi į antstolį. Antstolis imasi priemonių, šiuo atveju konkrečiai skiria baudas ministerijos vadovui. Tai va tokia yra situacija“, – dėstė profesorius.
V. Nekrošius pažymėjo, kad siekiant registruoti partnerystes ministerijai šiuo metu nebūtina kurti naują įrankį.
„Toks teismo sprendimas yra įgyvendinamas net ir nesukūrus atskiro registro. Tai yra visiškai paprasta situacija. (...) Tai nebūtinai, kaip sakiau, turi reikšti atskiro registro sukūrimą. Galima laikinai, kol bus sukurtas registras, leisti, pavyzdžiui, registruoti partnerystes Santuokų registre“, – aiškino teisininkas.
V. Nekrošius neslėpė manantis, kad, jei Teisingumo ministerija ir toliau nevykdys teismų sprendimų dėl partnerysčių registravimo, Lietuva gali pralaimėti bylą EŽTT.
„Vienareikšmiškai – jeigu mes toliau užsiiminėsime tokiais dalykais, tai nukeliausime į Strasbūro teismą ir valstybė turės problemų. Aš tai nematau kitos prasmės. (...) Tai registro nėra, tai ten pinigų nedavė, tai dar kažko nepadarė – visa tai yra atsikalbinėjimai. O atsikalbinėjimus Strasbūro teismas įvertina labai griežtai“, – svarstė profesorius.
KT: partnerystę galima registruoti per teismus
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT prieštaraujančiu Konstitucijai taip pat paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Lyčiai neutralią partnerystę galima registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
