Lyg atviruke blizgantys dangoraižiai, o vos už šimto metrų – lūšnynai su apšnerkštais kiemais, griūvančiomis trobomis ir asfalto nemačiusios gatvės. Toks vaizdas sostinėje, visai šalia savivaldybės. Tačiau, pasak Europos Komisijos, panašiai atrodo ir visų lietuvių pajamų pasiskirstymas. 2015-ų metų duomenimis, penktadalio turtingiausių lietuvių šeimos pajamos skurdžiausių žmonių pajamas viršijo net 7,5 karto. Ir tai – vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Finansų ministras pripažįsta, kad tai didelė problema. Jis žada ir ateityje didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir siekti, kad išmokas gautų tik tie, kuriems tikrai jų reikia. Visgi tam reikės ir papildomų dešimčių milijonų, ir laiko.
Ekspertai sako, kad vien to neužteks. Receptai yra didinti algas ir įdiegti normalesnę paramos sistemą praradusiems darbą.
Visgi dalis ekonomistų sako, kad Europos Komisija Lietuvą nupiešė pernelyg tamsiomis spalvomis. Esą vaizdą iškreipia beveik milijonas pensininkų, kurių dažnas, atsidaręs piniginę, nelabai ten ką randa. Lyginant darbingo amžiaus žmones, skirtumai esą nėra tokie milžiniški.
Europos Komisija savo ruožtu siūlo Lietuvai galvoti apie papildomus mokesčius. Iš aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvos biudžetas surenka gerokai mažiau nei kitos Europos šalys. Taigi esą reikėtų svarstyti apmokestinti daug teršiančius automobilius bei turimus būstus ar sklypus. Automobilių, ar, kaip anksčiau kalbėta, dyzelinių mašinų apmokestinimą ekonomistai iškart atmeta. Nes daugiausia mokėti turėtų būtent skurdžiausi žmonės, kurie neišgali naujų automobilių. Dėl turto apmokestinimo nuomonės išsiskiria. Pasak Maurico, turtą apmokestinti racionaliau nei dar didinti mokesčių naštą dirbantiesiems.
Kitaip tariant, už savo varganą butą mokėtų net pensininkai, nors iš to jiems – jokios naudos. Ministras ramina, kad naujų mokesčių kol kas nebus.
Vidutinis lietuvis mokesčiams dabar skiria 40 procentų savo algos.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
