• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europa tampa pasauline kosmoso pramonės lydere

Griežta JAV karinių technologijų eksporto tvarka padėjo Europos kosminių technologijų pramonei tapti lydere daugiamilijardinėje rinkoje. Didesnę XX a. dalį amerikiečių kosmoso technologijos neturėjo rimtesnių konkurentų, išskyrus Sovietų Sąjungą, todėl NASA programų ir sutarčių dėka bendrovės, kūrusios šias technologijas, uždirbdavo beprotiškus pelnus, kurie galėjo būti lyginami nebent su finansinio sektoriaus pelningumu.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu padėtis gerokai pasikeitė. Europos įmonės ėmė kitaip žvelgti į amerikiečių kosminės pramonės technologijas bei programinę įrangą. JAV žinios (know-how) jau nėra nepakeičiamos gaminant, paleidžiant ar valdant palydovus ir kitus kosminius aparatus. Esmė nėra pačios amerikiečių technologijos, tačiau JAV vyriausybės taikomos griežtos kosminių technologijų eksporto taisyklės, kurios neatsižvelgia ar technologijos tiekiamos sąjungininkams ar priešams. JAV kongresas, baimindamasis, kad kosminės technologijos bus panaudotos Kinijos karinės pramonės tikslams, įtraukė komercinius ryšio palydovus į tarptautinės ginklų prekybos taisyklių (ITAR) jurisdikciją, taikomą JAV karinių technologijų pirkėjams. Taisyklės teigia, kad kiekviena detalė, skirta kosmoso pramonei, yra laikoma ginkluotės komponentu. Tai taikoma net menkiausioms tvirtinimo detalėms, naudojamoms komercinių palydovų gamyboje.

REKLAMA

ITAR sukūrė didžiulius biurokratinius trikdžius Europos ir Azijos įmonėms, kurios norėjo panaudoti moderniausias kosmines technologijas, pagamintas JAV ir skaudžiai atsiliepė amerikiečių technologijų konkurencingumui. Per paskutiniuosius 10 metų ženkliai išaugo palydovų ir raketų nešėjų paklausa, kurstoma sparčiai augančių mobiliųjų technologijų rinkų Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Vašingtonas draudimus ėmė taikyti būtent tuo metu, kai pasaulyje ženkliai išaugo palydovinio ryšio paslaugų paklausa, paskatinusi kosminių technologijų plėtrą.

REKLAMA
REKLAMA

Ypač stiprus poveikis jaučiamas komercinių palydovų rinkoje, kurios kasmetinis augimas pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai siekė 10 procentų. Šiuo metu tai 123 mlrd. JAV dolerių vertės dinamiška ir sparčiai auganti rinka. Palydovinio ryšio gamintojų asociacijos, įsikūrusios Vašingtone, duomenimis, 1998 metais, įsigaliojus naujoms kosminių technologijų eksporto taisyklėms, JAV įmonės užėmė 73% pasaulinės rinkos. Po dvejų metų JAV dalis sumažėjo iki 27%, kai tuo pačiu metu Europos kompanijų dalis nuo ketvirtadalio padidėjo iki 50%.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios taisyklės paveikė ir palydovų iškėlimo į erdvę rinką. „Forecast International“ konsultacinės bendrovės, įsikūrusios Niutone, Konektikuto valstijoje, duomenimis, 2003 metais JAV palydovinio ryšio priemonių paleidimo paslaugas teikiančių bendrovių apyvarta siekė 304 mln. JAV dolerių, o 2007 metais pajamos tesiekė 150 mln. JAV dolerių. Tuo pačiu laikotarpiu europiečių pajamos išaugo nuo 178 mln. iki 840 mln. JAV dolerių. Prancūzijos patikimoji „Ariane V“ šiuo metu yra paklausiausia raketa – nešėja, praėjusiais metais buvo paleista į orbitą šešis kartus.

REKLAMA

Prancūzijos kompanija „Arianespace“ yra Europos kosminės pramonės lyderė, kuri jau yra iškėlusi į orbitą apie 300 palydovų. Pagrindinis kompanijos užsakovas – Europos kosmoso pramonės milžinas EADS yra užsakęs kelias dešimtis „Ariane V“ tipo raketų nešėjų. Kaip teigia Jean Yves Le Gall, „Arianespace“ vadovas, šie užsakymai suteikė bendrovei stiprų komercinį pagrindą ir ženkliai sumažino mokslinių tyrimų dalį bendrovės pardavimų struktūroje. Praėjusiais metais kompanija užėmė pusę pasaulinių komercinių paleidimų rinkos. J.Y. Le Gall teigia, kad europiečių sukurtos technologijos šiuo metu yra patikimiausios ir moderniausios pasaulyje, o Europos kosminių technologijų pramonės laukia šviesi ateitis. Sparčiai auganti palydovinio ryšio technologijų paklausa žada puikias perspektyvas europiečiams. Prancūzijos „Alcatel Space“ bendrovė apjungė jėgas su Italijos „Finmeccanica“ ir įkūrė trečią pagal dydį kosminių palydovų gamintoją. Vertėtų paminėti, kad šioje rinkoje vis dar svarbiausią vaidmenį atlieka ne komercinės, bet mokslinio pobūdžio ir tiriamosios veiklos.

REKLAMA

Lietuvoje jau yra keletas įmonių, kurios sėkmingai naudoja kosmines technologijas. Tarp jų UAB „Arcus Novus“, teikianti palydovines balso ir duomenų ryšio paslaugas, UAB „Aerogeodezijos institutas“, gaminanti kartografinius produktus. UAB „Arcus Novus“ kartu su partneriais yra įkūrusi Nacionalinę kosminių technologijų platformą. Lietuvoje jau matome kosmoso pramonės užuomazgų, tačiau dar negalime lygintis su Portugalija, kur kosmoso pramonėje dirba apie 80 darbuotojų, o apyvarta siekia 5,6 mln. eurų. Neabejotini šios srities lyderiai Europoje yra Prancūzija (virš 11 tūkst. darbuotojų, 2,4 mlrd. eurų apyvarta), Vokietija (4800 darbuotojų, apyvarta 810 mln. eurų), Jungtinė Karalystė (3100; 360 mln. eurų) ir Ispanija (2100 darbuotojų; 250 mln.). Kosmoso tyrimus taip pat remia Europos Sąjungos 7-oji Bendroji programa (FP7), kurios galimybėmis galėtų pasinaudoti ir mūsų šalies verslininkai bei mokslininkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vidutiniame laikotarpyje Europos kosminių technologijų pramonei teks susidurti su specialistų kartų kaita. Trečdalis darbuotojų yra vyresni nei 50 metų, o pusė jų yra vyresni nei 44 metai. Tačiau šias kliūtis įveikusi Europa turi galimybę ir toliau išlikti pasauline kosmoso pramonės lydere.

Marius Ramanauskas,

www.inovacijos.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų