• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Likus šimtui dienų iki istorinės Europos Sąjungos (ES) plėtros į Rytus, senasis žemynas atrodo yra abejingas savo taikaus susivienijimo procesui, kuriam pasibaigus visiems laikams išnyks skiriamosios linijos, padalijusios Europą po Antrojo pasaulinio karo.

REKLAMA
REKLAMA

"Tik nedidelė dalis europiečių supranta, ką mes nuveikėme per pastarąjį dešimtmetį", - sakė ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas).

REKLAMA

"Sunku net įsivaizduoti, kokia būtų Europa, jei mums būtų nepavykę", - interviu agentūrai AFP sakė plėtros architektu laikomas komisaras, turėdamas galvoje kažką panašaus į karus, kurie nuniokojo Balkanus.

Negalima paneigti akivaizdžių abejingumo plėtrai ženklų.

Trys iš dabartinių ES narių - Graikija, Liuksemburgas ir Nyderlandai - dar netgi neratifikavo plėtros sutarties, kurioje numatoma, kad nuo kitų metų gegužės dabartinis 15-os valstybių blokas pasipildys dešimčia naujų narių, dauguma kurių anksčiau priklausė buvusiam sovietiniam blokui.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusių metų balandžio 16 dieną Atėnuose pasirašyta sutartis numato, kad nuo gegužės 1-osios visavertėmis šio Vakarų demokratinių valstybių klubo narėmis taps Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

Tai bus didžiausia plėtra per visą bloko gyvavimo istoriją. ES iškilo ant pamatų, kuriuos 1975 metais padėjo Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija, pasirašiusios sutartį dėl Europos ekonominės bendrijos įkūrimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neseniai Europos Komisijos (EK), bloko vykdomosios institucijos, atlikta apklausa parodė, kad plėtrą remia 46 proc. dabartinių bloko narių gyventojų, jai nepritaria 36 procentai.

Prancūzijoje, kuri yra viena ES steigėjų, prieš plėtrą pasisako 55 proc. žmonių, o ją remia vos 34 procentai.

Diplomatai sako, kad negatyvų požiūrį į plėtrą paskatino problemos, kurios 2003-iaisiais kilo tarp vadinamosios senosios Europos (vakarinės žemyno dalies) ir naujosios Europos (rytinės žemyno dalies).

REKLAMA

ES senbuvė Prancūzija griežtai nepritarė Jungtinių Valstijų vadovaujamam karui Irake, o Rytų Europos šalys parėmė Vašingtoną.

Be to, viena būsimųjų bloko narių, Lenkija, kategoriškai atsisakė pritarti planams reformuoti dabartines ES institucijas, kad neprarastų didelių balsavimo galių.

Tai skatina nusivylimą.

Apie šį projektą buvo prabilta prieš penkiolika metų, po Berlyno sienos, o kartu ir komunizmo griūties 1989-aisiais. Tuo metu idėja, kad buvusias sovietų bloko šalys galėtų būti priimtos į ES, atrodė stulbinama, drąsi ir neišvengiama.

REKLAMA

Pagrindinis šios idėjos tikslas buvo suteikti jaunoms demokratijoms Rytuose stimulą imtis sunkių ir brangių reformų.

Šioms šalims teko imtis milžiniškų pastangų siekiant pertvarkyti savo socialistinius ūkius į ekonomiką, orientuotą į rinką, taip pat sugriežtinti savo sanitarinius ir aplinkosaugos standartus, kad jie atitiktų Vakarų normas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per 1998-2000 m. vykusias derybas dėl narystės ES šalys kandidatės priėmė maždaug 80 000 puslapių naujų taisyklių, kad būtų užtikrintas jų įstatymų atitikimas bloko normoms.

Tačiau plėtrai besirengianti ES suklupo, mėgindama reformuoti savo institucijas, kad būtų užtikrintas skaidresnis ir efektyvesnis jos funkcionavimas, kai gegužę blokas išsiplės iki 25 narių, o jo gyventojų skaičius padidės iki 450 milijonų.

REKLAMA

Ketinimus priimti pirmąją naujosios Europos konstituciją, numatančią šias reformas, teko atidėti.

Be to, kasmet savo žemdirbiams 40 mlrd. eurų atseikėjanti ES dešimčiai naujųjų narių numatė trejų metų laikotarpiu skirti tik 27,5 mln. eurų įvairiems projektams, įskaitant žemės ūkį.

Tačiau visos šios problemos neužgožia įspūdingų faktų apie būsimą naująją Europą.

Prisijungus naujosioms narėms, ES teritorija padidės 23 proc., o gyventojų padaugės 75 mln. - iki 450 milijonų. Pagal gyventojų skaičių ji aplenks Jungtines Valstijas ir bus trečioji po Kinijos ir Indijos.

REKLAMA

ES jau yra vienas didžiausių pasaulio prekybos blokų. Dar didesnį svorį ES įgaus ne tiek dėl 5 proc. BVP prieaugio, kurį užtikrins naujosios valstybės narės, kiek dėl investicijų, kurias šios šalys pritrauks iš pasaulio, siekiančio pasipelnyti iš ilgą laiką nuošalyje gyvenusio regiono, kuris siūlo įspūdingas augimo galimybes.

AFP-BNS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų