„Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.
Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis pasitraukė apie 368 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Daugiausia jų patraukė į Lenkiją.
ES turi užtikrinti, kad atvykėliais būtų „kaip įmanoma geriau“ pasirūpinta, o jau tada turėtų būti svarstomas laikinosios apsaugos statuso taikymas, pažymėjo D. Darmaninas, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.
Laikinosios apsaugos statusas ES patvirtintas nuo 2001 metų, kuomet atitinkama direktyva buvo patvirtinta atsižvelgiant į pabėgėlių srautus, susidariusius po buvusią Jugoslaviją sukrėtusių konfliktų. Visgi direktyva dar niekada nebuvo pritaikyta praktikoje.
ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pareiškė raginsianti susitikime dalyvaujančius ES ministrus pritaikyti minėtą statusą ukrainiečiams.
„Tai yra tinkamas laikas pasinaudoti Laikinosios apsaugos direktyva“, – pažymėjo ji.
Belgijos prieglobsčio ir migracijos ministras Sammy Mahdi pareiškė, jog jo šalis sieks, kad būtų pritaikyta Laikinosios apsaugos direktyva.
Šis žingsnis padėtų „užtikrinti, kad žmonės, kurie bėga iš Ukrainos, gautų visą reikalingą apsaugą“, pažymėjo jis.
„Jiems reikia padėti“, – kalbėjo S. Mahdi.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pabrėžė būtinybę reaguoti nedelsiant.
„Dabar svarbiausia rasti nebiurokratinių sprendimų, kad žmonės kuo greičiau atsidurtų saugioje vietoje“, – kalbėjo ji.
Vienas iš variantų galėtų būti „labai netradicinis leidimas patekti į bloką, pavyzdžiui, be vizų“, mano ji.
Pagal Ukrainos ir ES bendradarbiavimo sutartis ukrainiečiams nereikia vizų vykstant poilsinių ar verslo kelionių į ES Šengeno zoną, kai viešnagė trunka iki trijų mėnesių.
Visgi, baiminantis, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti kelis mėnesius ar net metus, reikia sprendimo, kuris galiotų pasibaigus trijų mėnesių terminui.
Taip pat gali prireikti Ukrainos pabėgėliams suteikti legalią galimybę dirbti.
N. Faeser teigimu, šiuo metu ES daugiausia dėmesio skiria tam, kaip padėti su Ukraina besiribojančioms ES šalims, o ne kaip paskirstyti bėgančius ukrainiečius 27-iose bloko narėse.
