„Ryžtingai pabrėžėme, kad iš savo sąjungininkų tikimės tikro solidarumo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Šiaurės šalys buvo oficialiai pakviestos į JAV vadovaujamą karinį bloką.
Turkijos prezidentas po įtemptų derybų prieš NATO viršūnių susitikimą antradienį atšaukė savo nepritarimą Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO mainais į raštiškas saugumo garantijas.
Ankara nusprendė nedelsdama išbandyti pasiektą susitarimą. Šalies teisingumo ministras Bekiras Bozdagas paskelbė, kad Turkija sieks įtariamų kurdų kovotojų ir judėjimo, kurį R. T. Erdoganas kaltina dėl nepavykusio bandymo 2016 metais įvykdyti perversmą, narių ekstradicijos.
Ministras sakė, kad dabar Ankara prašys išduoti 12 įtariamųjų iš Suomijos ir 21 įtariamąjį iš Švedijos. Šie asmenys yra uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariai arba priklauso JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno judėjimui.
PKK, kurią Ankara, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
F. Gulenas, buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas, atmeta kaltinimus dėl bandymo 2016 metais įvykdyti valstybės perversmą.
Antradienį pasirašytame trišaliame memorandume nurodoma, kad Suomija ir Švedija įsipareigoja „operatyviai ir kruopščiai spręsti Turkijos prašymus deportuoti ar išduoti terorizmu įtariamus asmenis“.
Švedija ir Suomija taip pat sutiko atšaukti nuo 2019 metų Turkijai taikomą ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Turkijos prezidentūra sveikino susitarimą ir sakė kad Ankara „gavo, ko norėjo“.
