REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė kaip mantrą kartoja, kad bus skatinama naujų eksporto rinkų paieška. Perdirbėjai ir žemdirbiai apgailestauja, kad tik ekstremalios sąlygos verčia imtis veiksmų ir priimti sprendimus, kurie galėjo būti priimti daug anksčiau.

Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, mūsų mėsos perdirbėjai atsidūrė aklavietėje: lietuviškos jautienos vakariečiai neperka, į musulmoniškus kraštus eksportuoti mėsos jie negali dėl ritualinio skerdimo draudimo, geidžiama Kinijos rinka mėsos produktams dar uždaryta. Gamintojai įsitikinę, kad valdžia neatliko namų darbų ir nepasistengė dėl alternatyvių rinkų.

Gali būti palikti ant ledo

„Atsidūrėme aklavietėje: pieninių veislių bulių mėsos, kurią parduodavome Rusijoje, neturime kur dėti. Alternatyvų kol kas nerandame“, – atsiduso bendrovės „Agaras“ vadovas Petras Vainoras. Biržų rajone įsikūrusi skerdykla į Rusiją eksportavo trečdalį produkcijos.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje galvijų užauginama maždaug dvigubai daugiau, negu reikia mūsų rinkai. Daugiausia pagaminama pieninių veislių galvijų mėsos, kurios vakariečiams neįsiūlysi. Tad kur dėti prastesnės kokybės „karvieną“, suka galvas visi šalies mėsos perdirbėjai. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius sakė, kad perdirbėjai apie 20 proc. sumažino gyvulių supirkimo kainas. Gamintojai pripažįsta, kad žemdirbiams moka per mažai, tačiau tikina, kad mokėti daugiau negali.

REKLAMA

„Supirkimo kainos sumažėjo maždaug tiek, kiek skiriasi mėsos eksporto kainos į ES ir Rusiją. Į pastarąją šalį jautienos skerdenos kilogramas buvo parduodamas už 13,5 lito, o į ES – už 11 litų. Europoje dabar susidaro mėsos perteklius, todėl kainos dar mažėja. Mes siūlome Vyriausybei rasti būdų padėti žemdirbiams, o ne įmonėms, ir sumažinti pridėtinės vertės mokestį mėsai. Tai paskatintų vartojimą vidaus rinkoje. Jei šalies gyventojai jautienos suvartotų dvigubai daugiau (dabar suvartoja vidutiniškai 4 kg per metus, o prieš 10 metų suvartodavo apie 11 kg), nebūtų toks aktualus eksportas“, – aiškino E.Mackevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės skaičiavimais, Lietuvos pieno ir mėsos sektorius dėl Rusijos embargo gali patirti iki pusės milijardo litų nuostolių. Ji pastebėjo, kad didžioji nuostolių našta perkeliama ant žemdirbių pečių: pieno ir mėsos perdirbėjai žaibiškai sumažino supirkimo kainas. „Ant ledo“ palikti juos gali ir Lietuvos valdžia bei Briuselis. Šalies Vyriausybė atmetė Žemės ūkio ministerijos siūlymą, kad pieno ir mėsos sektoriaus praradimai būtų kompensuoti biudžeto lėšomis. Apie paramą šiems sektoriams miglotai kalba ir Europos Sąjunga. Vyriausybė nenori mažinti ir pridėtinės vertės mokesčio maisto prekėms, kad būtų paskatintas lietuviškų maisto produktų vartojimas vidaus rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar išgelbės ritualinis skerdimas?

Vyriausybė paskubomis ėmė dėlioti planą, kuris turėtų padėti įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo. Gamintojai ir augintojai apgailestauja, kad tik ekstremalios sąlygos verčia imtis veiksmų ir priimti sprendimus, kurie galėjo būti priimti daug anksčiau. Anot jų, valdžia neatliko namų darbų ir nepasistengė dėl alternatyvių rinkų.

Dabar verčiamasi per galvą dėl ritualinio skerdimo įteisinimo, kuris, kaip tikisi mėsos perdirbėjai ir gamintojai, gali padėti atverti naujas eksporto rinkas musulmoniškuose kraštuose. „Tikimės, kad dabartinė krizė dėl Rusijos maisto produktų embargo paspartins mūsų valdžios institucijų veiksmus. Laukiame, kad bus pagaliau leistas ritualinis gyvulių skerdimas, kuris daugelyje Europos Sąjungos šalių yra įteisintas. Tai leidžia šių šalių gamintojams produkciją vežti į didžiules musulmoniškų šalių rinkas. Štai kaimynai lenkai per metus šiose rinkose uždirba 1,5 mlrd. zlotų. O mes tokių galimybių neturime, todėl atsiduriame nelygiavertėje padėtyje. Tai aktualu ypač dabar, kai ES rinkoje susidaro produkcijos perteklius“, – sakė mėsos perdirbimo įmonės „Krekenavos agrofirma“, į Rusiją eksportavusios apie 7 proc. pagamintos produkcijos, vadovas Linas Grikšas.

REKLAMA

Keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ir leisti rituališkai skersti gyvulius perdirbėjai prašė dar prieš metus, kai Rusija buvo laikinai užsitvėrusi nuo mėsos importo iš ES. Tačiau dėl gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo, kad ketinama leisti skersti neapsvaigintus gyvulius, pataisos įstrigo.

„Pernai panašiu metu buvome susirinkę ir valdžios atstovams išsakėme susirūpinimą ir dėl naujų rinkų, ir dėl ritualinio skerdimo draudimo. Tačiau įstatymo pataisos nebuvo priimtos. Dabar situacija kartojasi, tik problemos mastas yra kur kas didesnis – mėsos perteklius visoje Europos Sąjungoje“, – sakė mėsos perdirbėjams atstovaujančios organizacijos vadovas.

REKLAMA

Priekaištauja diplomatams

Verslo atstovai turi priekaištų valdžiai ir dėl naujų rinkų atvėrimo. Pasak E.Mackevičiaus, palyginti su kitomis ES šalimis, mūsų mėsos gamintojai atsiduria prastoje situacijoje, nes Lietuva neturi leidimo eksportuoti į Kiniją, JAV, Japoniją, Saudo Arabiją ir kt. „Štai lenkai jau eksportuoja į Kiniją, JAV, kitas šalis, dabar galės padidinti eksportą į šias rinkas. O mes liekame be alternatyvų“, – apgailestavo jis.

Pramonininkai pasigenda aktyvesnio diplomatų, komercijos atašė darbo. „Pirmiausia kelius į naujas rinkas turi praskinti diplomatinis darbas, paskui procedūras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be viso to, verslininkai tik daužys galvą į sieną“, – rėžė „Agaro“ vadovas P.Vainoras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

L.Grikšas įsitikinęs, kad į naujas rinkas būtų lengviau prasimušti, jei aukščiausiųjų šalies pareigūnų veiksmai būtų nuoseklūs ir kryptingi. Žemesnio rango pareigūnams ir verslininkams lengviau dirbti, kai rankomis sukerta šalių viršūnės.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas pastebėjo, kad rasti nišas naujose rinkose nelengva, be to, šis proceas užtrunka ne vienus metus, tačiau tai – įveikiama užduotis, jei verslininkai turi pasiūlyti kokybišką produktą. „Štai „Vikondos“ koncernui priklausanti bendrovė „Vikeda“ į Ameriką eksportuoja nemažai ledų, Kėdainių konservų fabrikas – konservuotų gaminių. Galėtume prekiauti ir mėsos gaminais, jei Lietuva turėtų tokį sertifikatą. Galbūt tai nebūtų dideli kiekiai, bet bandyti galima, nes Amerikos rinka yra didelė ir moki “, – sakė koncerno „Vikonda“ generalinis direktorius L.Grikšas. Pasak P.Vainoro, norint su lietuviška jautiena konkuruoti ES šalyse, reikia gerinti jos kokybę.

REKLAMA

Iš vienkartinio eksporto mažai naudos

Neseniai lietuviškiems produktams buvo atvertos Serbijos ir Libano rinkos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su Libanu suderino sertifikatus jautienos produktams, mėsos konservams, žuviai ir paukštienai. O Serbija pradės įsileisti jautienos gaminius, mėsos, žuvies ir pieno produktus.

„Jei parlamentarai patvirtinų pataisas dėl ritualinio skerdimo, tai nereiškia, kad kitą dieną jau galėsime eksportuoti mėsos produkciją, pavyzdžiui, į Saudo Arabiją ar Iraną. Diplomatai ir Maisto ir veterinarijos tarnyba turės pasistengti, kad būtų atvertos verslui patrauklių musulmoniškų šalių rinkos. Gerai, kad jau galima produkciją eksportuoti į Libaną. Bet norint, kad mūsų produkcija atsidurtų parduotuvėse, reikia laiko ir įdirbio. Taigi, akivaizdu, kad rasti naujų rinkų – ilgas procesas“, – pastebėjo E.Mackevičius. Anot jo, maisto pramonės atstovai Vyriausybei yra pateikę šalių, kuriose gamintojai mato patrauklias rinkas, sąrašą. Gamintojai laukia suderintų leidimų eksportuoti į Kiniją, JAV, Pietų Korėją, Japoniją, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Iraną, Maroką ir kt. Suprantama, kad verslininkams patrauklios didelių ir mokių šalių rinkos.

REKLAMA

Gamintojai piktinasi, kai politikai giriasi, jog atveria naujas eksporto rinkas, iš kurių verslui esą mažai naudos. „Kai kurios šalys yra per mažos ir nepakankamai mokios. Mažai naudos ir iš vienkartinių prekių išvežimo. Pavyzdžiui, jei Norvegija retsykiais paprašo kokių prekių, to negalima vadinti eksportu. Dabar kalbama apie Pietų Afriką. Diplomatai gal ir mato galimybių, bet ar ši rinka bus ekonomiškai naudinga verslininkams? Kuo tolimesnė šalis, tuo daugiau problemų dėl transportavimo, produktų pasirinkimo“, – aiškino mėsos perdirbėjams atstovaujančios organizacijos direktorius.

Verslininkų priekaištai perdėti

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius pareiškė, kad verslininkams nereikėtų verkšlenti ir dejuoti dėl rinkų stokos, o išnaudoti galimybes šalyse, į kurias yra suderinti eksporto leidimai. „Šiuo metu maisto produktus galime eksportuoti į 144 valstybes. Pieno produktus galima vežti į daugiau nei 100 šalių, o mėsos produktus – į beveik 50 valstybių. Mes turime daugiau eksporto sertifikatų nei aplinkinės šalys. Gal naujose rinkose nebus tokio uždarbio, kaip didelėje Rusijos rinkoje, bet toks gyvenimas“, – ne dejuoti, o prisitaikyti prie naujų aplinkybių verslininkus kvietė J.Milius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis sutiko, kad dėl Rusijos veiksmų labiausiai nukentės žemdirbiai. „Negarbingai pasielgė pieno perdirbėjai, iškart sumažinę pieno supirkimo kainas. Įmonės uždirba nemažai pelno, bet nuostoliais nenori pasidalyti. Tačiau ir žemdirbiai turi galvoti ir mažiau priklausyti nuo perdirbėjų. Aplinkinių šalių ūkininkai turi įsirengę mėsos, pieno perdirbimo cechus. Kodėl to nedaro mūsiškiai?“– retoriškai klausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

J.Milius pabrėžė, kad naujų rinkų atvėrimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai atsieina 100 tūkst. ir daugiau litų. „Kai verslininkai nurodo, į kurias šalis jie nori eksportuotui, mes suderiname leidimus. Tačiau būna ir taip, kad verslo atstovai, gavę eksporto sertifikatus, pasako, kad tai jiems jau neaktualu. Tada perniek nueina ir lėšos, ir darbas“, – sakė Lietuvos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius.

REKLAMA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sutiko, kad dėl ritualinio gyvulių skerdimo reikėtų priimti verslui palankius sprendimus, tačiau suabejojo, ar tai bus panacėja. „Prieš 2 metus Lietuvoje galima buvo atlikti ritualinį skerdimą, bet mėsos eksportui tai didelės įtakos neturėjo. Juk ir dabar į kai kurias šalis, pavyzdžiui, į Libaną, galima vežti mėsą gyvulių, paskerstų nesilaikant ritualinio skerdimo taisyklių. Tad šiuo atveju verslininkų priekaištai, manau, yra kiek perdėti“, – teigė J.Milius.

Vida Tavorienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų