Tokią išvadą, modeliuodami situaciją, padarė Londono Karališkojo koledžo Karinių studijų katedros profesorius, Kembridžo saugumo iniciatyvos akademinis direktorius David Gioe ir buvęs Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas, Kembridžo universiteto Emmanuelio koledžo dėstytojas Douglas Chalmersas. Savo įžvalgomis jie pasidalijo žurnalo „The Economist“ puslapiuose.
Ekspertai aprašė galimą scenarijų, pagal kurį 2027 m. kovo mėnesį Rusijos šarvuotosios pajėgos peržengs Latvijos sieną netoli Rėzeknės, užims geležinkelio stotį ir judės Daugpilio – antro pagal dydį šalies miesto, kuriame pusė gyventojų yra etniniai rusai – link.
„Jų tikslas – užimti nedidelę teritorijos dalį, prisidengiant teiginiu, kad Maskva privalo ginti „rusakalbes bendruomenes“. Rusijos kariai greitai įrengia įtvirtintas pozicijas ir dislokuoja mobiliąsias oro gynybos sistemas, o prezidentas Vladimiras Putinas laukia, kaip sureaguos NATO“, – rašo autoriai.
Tačiau pagal scenarijų JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbtų, kad Amerika nekariaus dėl Latvijos teritorijos dalies, kuri, jo žodžiais, „iš esmės ir taip priklauso Rusijai“, nes Rusija esą yra pernelyg galinga, kad su ja būtų galima kariauti.
Kokios problemos galėtų kilti?
Ekspertų teigimu, atgauti užgrobtas teritorijas būtų sudėtinga, nes Europai tam reikėtų ne tik vietinio karinio pranašumo, bet ir Rusijos oro gynybos sistemų sunaikinimo pačioje Rusijoje – žingsnio, kurio daugelis NATO narių galėtų nesiryžti žengti.
V. Putinas, kaip pažymi autoriai, šią logiką gerai supranta ir, be abejo, ja pasinaudotų.
Be to, galėtų paaštrėti politiniai nesutarimai NATO viduje. Jei Didžioji Britanija, Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės Europa Rusiją laiko pagrindine grėsme, tai daugelis Viduržemio jūros regiono valstybių jaučia mažesnę grėsmę ir atitinkamai yra pasirengusios prisiimti mažesnę riziką.
„Tokie skirtingi požiūriai į grėsmes gali greitai paversti NATO siauresne „norinčiųjų koalicija“, turinčia mažesnę karinę galią. Nesunku įsivaizduoti, kad Vengrija ar Slovakija atsisakytų dalyvauti, o Turkija, dar viena NATO narė, vietoj to galėtų siekti tarpininko vaidmens“, – teigia autoriai.
Taip pat skiriasi Europos operatyvinės galimybės. Sausumoje Europa, jų nuomone, yra palyginti gerai pasirengusi trumpalaikiam mūšiui.
Oro erdvėje Europa turi pažangesnius naikintuvus nei Rusija, tačiau jai trūksta degalų papildymo lėktuvų ir oro valdymo bei kontrolės sistemų – pajėgumų, kuriuos ilgą laiką užtikrino JAV. Jūroje Europa taip pat būtų priversta išskaidyti savo išteklius, bandydama dominuoti Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose bei šiauriniuose prieigose.
„Kibernetinėse operacijose Europa laikosi pakankamai gerai, nors dalis kritinės infrastruktūros priklauso amerikiečių bendrovėms, su kuriomis bendradarbiavimą gali apriboti JAV vyriausybės sprendimai. Kosmosas – dar viena pažeidžiama sritis. Be amerikietiškos palydovinės žvalgybos Europa turėtų remtis nacionalinių pajėgumų mozaika ir potencialiai nepatikimais privačiais tiekėjais, tokiais kaip „Starlink“, – rašoma straipsnyje.
Autorių teigimu, Europa turi skubiai investuoti į savo gynybos pajėgumus, plėsti gynybos pramonės bazę ir ruoštis veikti be Amerikos lyderystės. Priešingu atveju pasitikėjimas automatine JAV pagalba išliks pavojingu rizikos veiksniu.
Ar Putinas puls NATO?
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, buvęs Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas neseniai atskleidė Rusijos planus Baltijos šalių ir Lenkijos atžvilgiu.
Jo teigimu, Europa turėtų būti pasirengusi galimam puolimui jau 2027 m., nes Vladimiro Putino planuose esą numatyta Baltijos šalių okupacija.
„Pagal pirminį planą Rusija turėjo būti pasirengusi pradėti veiksmus 2030 metais. Tačiau dabar planai pakoreguoti, peržiūrėti, o terminai sutrumpinti iki 2027 metų“, – pažymėjo jis.
Karų tyrimo instituto analitikų nuomone, nors V. Putinas viešai žadėjo nepulti ES ir NATO, juo negalima pasitikėti, nes Rusija ne kartą įrodė esanti pasirengusi ignoruoti tarptautinius susitarimus, jei tai atitinka jos interesus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kol kas gelbėja 4 metus kariaujanti Ukraina.
