Kur mus veda šis rekordinio butų brangimo ir naujų NT mokesčių derinys laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistė Eglė Stonkutė.
Lietuva yra rekordininkė pagal būsto kainų augimą Europoje. Kaip jūs tai paaiškintumėte?
Lietuvoje būstas brango vienu aukščiausiu lygiu Europos Sąjungoje, aišku, yra kitos šalys – Latvija, Estija, Lenkija – kur augimas irgi buvo didelis. Jeigu ankstesnis augimas buvo besivejant paklausą, tai dabar, kadangi gyventojai pradėjo uždirbti daugiau, daug kas į būstus pradėjo žiūrėti ne tik kaip į gyvenamą vietą, bet ir kaip į investiciją.
Šiuo metu į būstą kaip į investiciją vis dar žmonės investuoja, bet kainas augina kaštai, kuriuos patiria statybos sektorius. Šiuo metu yra sutrikusios statybų medžiagų tiekimo grandinės.
Taip pat turime aukštas palūkanų normas, kurios neigiamai veikia tiek pačius statytojus, tiek gyventojus.
Bet tai visos Europos problema, ar ne?
Taip, tai visos Europos problema, bet Lietuvoje augimas didžiausias, nepaisant to, kad jeigu lyginant šių metų II ketvirtį su I ketvirčiu, praėjusiais metais, tai pirmą kartą fiksuojamas būsto kainų pamažėjimas Europos Sąjungoje, tai Lietuvoje tai nesustoja. Iki šios dienos Lietuvoje kainos auga.
Mes esame nelabai didelė šalis, todėl masto ekonomijos mes nei viename sektoriuje nepasiekėme, todėl bet kuriuo atveju visada kainos Lietuvoje yra šiek tiek aukštesnės. Tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvos būsto sektorius kol kas tikrai neblogai gyvuoja, nes beveik 60 proc. būstų, kurie yra įsigyjami Lietuvoje, yra įsigyjami be būsto paskolų, tai yra už savo grynuosius pinigus. Žmonės, pirkdami be paskolų, nėra tokie jautrūs palūkanų augimui.
Šiandien dienai poveikis Lietuvos NT rinkai dar nesijaučia taip aštriai, kaip kitose šalyse, tačiau tai ateina, tai jaučiasi, matosi, kad būsto kainos augimas lėtėja. Tikrai tikėtina, kad į šių metų pabaigą nebus ženklaus būsto kainų kritimo, bet ateinančiais metais ir Lietuvoje galėsime tikėtis būsto kainų kritimo.
Kad lietuviai masiškai perka butus be paskolų, ar tai neliudija šešėlinės ekonomikos klestėjimo?
Negalėčiau taip tiesiogiai sakyti. Reikia suprasti, kad žmonių pajamos auga ir auga kasmet vidutiniškai netoli 10 proc. Todėl Lietuvos investuotojas į būstą nėra toks pesimistiškas kaip Vakarų Europoje, kur atlyginimai neauga taip sparčiai kaip infliacija.
Ar Vyriausybė turėtų padėti žmonėms spręsti aukštų būsto kainų problemą?
Yra Vyriausybių Europoje, kurios bando šią problemą spręsti, pavyzdžiui, kompensuojant dalį palūkanų, kol kas Lietuva šiuo kelių nesiruošia eiti.
Aš būčiau už tai, kad reikia tvarkyti žmonių pajamas, jeigu įmanoma, per NT mokesčio įvedimą mažinti darbo apmokestinimą ir taip didinti žmonių pajamas, kad vis tik galėtų įpirkti ir išsimokėti būstą.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
