1986 metų šmėklos ima persekioti Kremlių. Tai buvo metai, kai smarkiai krito naftos kainos. 1985 metais barelis naftos kainavo 30 dolerių, o 1986 metų viduryje barelis naftos kainavo vos kiek daugiau nei 10 dolerių. Toks kainų nuosmukis palaužė sovietinę ekonomiką ir padėjo paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.
Pastaruoju metu žaliavinė nafta vėl atpigo dviem trečdaliais – nuo 150 dolerių už barelį liepos mėnesį iki kiek daugiau nei 50 dolerių dabar. Šis nuosmukis akivaizdžiai neramina Rusijos politinį elitą. Ar 2008 metais gali pasikartoti 1986 metų scenarijus?
„Kol biudžetą pripildo už naftą ir dujas gauti pinigai, tol Rusijos vyriausybė turi lėšų kelti gyvenimo lygį šalyje. Kai pajamos už naftą ir dujas smunka, iškyla klausimas, ką vyriausybė gali padaryti“, – teigia buvęs JAV valstybės departamento darbuotojas Stevenas Piferis.
Nuo to laiko, kai 2000 metais į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, už naftą gauti pinigai buvo pagrindinis šaltinis, rėmęs valdomos demokratijos įtvirtinimą Rusijoje. Už energetinių išteklių eksportą lengvai gaunami pinigai leido valdančiajam elitui nusipirkti plačiai išsikerojusios biurokratijos lojalumą, užsitikrinti bent jau pasyvų kritinės visuomenės masės pritarimą, nusipirkti arba šantažuoti draugus užsienyje.
Dauguma analitikų teigia, kad dar per anksti teigti, jog Rusija yra ant rimto politinio nestabilumo slenksčio. Niekas neprognozuoja ir šalies dezintegracijos.
Tačiau, ėmus sekti pagrindiniam pinigų šaltiniui, V. Putino sukurta sistema ima rodyti įtampos ženklus. Įsidrąsinę regioniniai lyderiai atvirai grumiasi su Maskva, stabdomi infrastruktūros gerinimo projektai bei juos lydėjusi protekcija. Galiausiai Kremlius žūtbūt bando papildyti Konstituciją, kad valdantysis elitas kuo ilgiau galėtų išbūti valdžioje.
„Potenciali žala, kurią gali padaryti naftos ir dujų kainų nuosmukis, yra labai didelė“, – teigia Hudsono instituto bendradarbis ir knygos „Tamsa auštant: kriminalinės Rusijos valstybės iškilimas“ autorius Davidas Satteris.
„Nors dabartinis elitas gali būti pajėgesnis tvarkytis kapitalistinėje aplinkoje nei komunistiniai lyderiai, tačiau sistema yra sukurta iš atskirų žmonių, kurie nejaučia tvirto lojalumo nė pačiai sistemai ar valstybei, tačiau yra ištikimi tik siekiui užsitikrinti savo individualią gerovę“, – teigia D. Satteris.
Politika svarbiau nei ekonomika
Ženklų, kad Rusijos ekonomika susiduria su dideliais sunkumais, yra apstu visur: nuo dramatiško akcijų rinkos nuosmukio, siekusio net 70 proc., iki darbuotojų atleidimų didžiausioje sunkvežimių gamykloje „KamAZ“ ar automobilius gaminančioje GAZ.
Savo užsienio valiutos rezervuose Rusija vis dar turi 450 mlrd. dolerių. Tačiau nuo rugpjūčio mėnesio šie rezervai sumažėjo net 25 proc. Taip pat Rusijoje egzistuoja ir du stabilizacijos fondai – rezervų fondas ir nacionalinės gerovės fondas. Šiuose fonduose tuo metu, kai naftos kaina buvo itin aukšta, buvo sukaupta beveik 200 mlrd. dolerių. Šie fondai turėtų padėti išgyventi ekonomiškai sunkius laikus.
Tačiau ekonominis nuosmukis jau kelia neramumus regionuose, kurių elitas bene pirmą kartą atvirai rodo galį nebūti lojalūs Maskvai. Grupė privačių naftos kompanijų Tatarstane, pagaminančių 20 proc. visos regione gaminamos naftos, prašo vyriausybės, kad jiems laikinai nebūtų taikomi eksporto muitai ir gamybos mokesčiai. Grupė gąsdina nuo gruodžio 1 dienos visiškai nutraukti naftos perdirbimą, jei Kremlius nepatenkins jos reikalavimų.
Lapkričio 19 dieną Maskvos meras Jurijus Lužkovas įsiutino Kremlių pareikalaudamas, kad regionų vadovai būtų renkami tiesiogiai, nes taip jie įgautų daugiau nepriklausomybės. J. Lužkovas netruko susilaukti prezidento Dmitrijaus Medvedevo kritikos ir greitai atšaukė tokius savo pareiškimus.
Tokių nepaklusnumo akcijų gali vis daugėti, nes ekonominis nuosmukis pagraužia Kremliaus valdžią.
„Naftos turtingi regionai teigs: „Pajamos turi likti čia. Kodėl mes turime remti tuos regionus, kurie yra parazitai?“ – taip situaciją komentuoja Rusijos ekonomikos specialistas ir knygos „Naftos valstybė: Putinas, galia ir Naujoji Rusija“ autorius Marshallas Goldmanas.
Visiškai nestebina, kad ekonominio sunkmečio metu Rusijos valdovai labiau rūpinasi politika ir siekia pirmą kartą papildyti Konstituciją, kuri buvo priimta 1993 metais.
Abeji parlamento rūmai – valstybės Dūma ir Federacijos taryba – pritarė Konstitucijos papildymams, pratęsiantiems prezidento kadenciją iki 6 metų. Kad papildymai įsigaliotų, jiems dar turi pritarti du trečdaliai Rusijos regioninių vyriausybių, kuriose dominuoja V. Putino „Vieningosios Rusijos“ nariai.
Dauguma Kremliaus analitikų teigia, kad Konstitucijos papildymai yra sukurti specialiai tam, kad į prezidento postą dar iki ekonominės krizės kulminacijos galėtų sugrįžti V. Putinas.
„V. Putinas veikiausiai tiki, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis vadovauti šaliai krizės metais. Problema yra ta, kad jis klysta. Jo sugrįžimas į Kremlių tokiu dirbtiniu būdu būtų destabilizuojantis ir tik pagilintų ekonominę krizę. Rusijos bei tarptautinių investuotojų gretose taip bus tik dar labiau sustiprintas įvaizdis, kad V. Putinas ir jo žmonės nesirūpina niekuo kitu, kaip tik valdžios išlaikymu“, – teigia politikos analitikas Vladimiras Frolovas.
Skylės biurokratijos fasade
Nuo pat atėjimo į valdžią V. Putinas ir jo komanda bandė sukurti centralizuotą, autoritarinę, vertikaliai integruotą ir unitarinę vykdomąją valdžią, kuri galėtų įvykdyti Rusijos modernizaciją. Kad tai pasiektų, Kremlius sukūrė platų globotinių tinklą, panašų į sovietinę nomenklatūrą. Aukščiausi postai, privilegijos ir paslaugos buvo suteikiamos būtent šiems lojaliems ir paklusniems biurokratams.
Tačiau ekonominis nuosmukis apsunkins šio tinklo išlaikymą, ir analitikai teigia, kad Kremliui bus sunkiau kooptuoti išsikerojusią biurokratiją.
„Jei bus mažiau pinigų mokėti už korupciją, verta klausti, ar biurokratai bus racionalūs ir sutiks su mažesnėmis išmokomis, ar ims kovoti tarpusavyje. Patirtis teigia, kad pastarasis scenarijus gali sukelti didelę įtampą valdančiajame elite. Klanų karai vyko net tuo metu, kai situacija buvo gera“, – D. Satteris.
Yra ženklų, kad Rusijos biurokratijai ateina sunkūs laikai.
„Vieningosios Rusijos“ partijos Aukščiausiosios tarybos vadovas Borisas Gryzlovas pareiškė ketvirtadaliu mažinantis savo personalo tarnautojų skaičių. Dūmos pirmininko pareigas taip pat einantis politikas pareiškė, kad „vilko bilietus“ gaus ir 10 proc. partijos parlamentarams dirbančių patarėjų. „Vieningoji Rusija“ parlamente turi du trečdalius vietų.
B. Gryzlovas pareiškė ir tai, kad „Vieningoji Rusija“ sukurs naują antikrizinę komisiją, kuri prižiūrės, kaip valstybės pinigai yra leidžiami Rusijos regionuose. „Mes turime itin griežtai kontroliuoti regioninę valdžią, kad ši elgtųsi tinkamai“, – teigė Dūmos pirmininkas.
Analitikų teigimu, toks žingsnis yra visiškai suprantamas. Kadangi Kremlius turi mažiau morkų, kad nusipirktų biurokratų lojalumą, tai jam reikės labiau kliautis lazdomis.
„Aš manau, kad tokiu atveju, jei situacija taps itin prasta, režimas bus labiau autoritarinis, labiau fašistinis, brutalesnis ir labiau antivakarietiškas. Tai bus kelias, kuriuo jie mėgins atitolinti vidaus neramumus“, – teigia D. Satteris ir priduria, kad Rusija vis labiau bus linkusi ieškoti priešų užsienyje.
Augantis nesaugumas
Šių užsienio priešų paieškos jau yra intensyviai vykdomos valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, teigiančioje, kad dabartinė krizė yra JAV kūrinys. Tuo pačiu metu žiniasklaida visiškai ignoruoja arba bent jau sušvelnina Kremliaus vaidmenį paveikiant dabartines ekonomines negandas.
Dabar nedarbas Rusijoje yra aukščiausias per pastaruosius 7 mėnesius ir siekia 4,6 mln. žmonių arba 6,1 proc. visos darbo jėgos. Prognozuojama, kad per ateinančius porą mėnesių darbo neteks dar mažiausiai 200 tūkst. žmonių. Analitikai teigia, kad su režimo poslinkiu autoritarizmo link dauguma žmonių sutiko tik mainais į augančią gerovę, tačiau, kintant aplinkybėms, gali kilti vis daugiau nepasitenkinimo. Šiuo metu visuomenėje egzistuoja daug potencialių neramumų šaltinių.
Tačiau vis dar nėra aišku, ar ekonominė krizė privers rusus reikalauti ir politinių pokyčių. Reikia turėti omenyje, kad opozicija šalyje yra itin silpna, o didžioji dalis visuomenės yra labai pasyvi.
