stevenas piferis

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

JAV prezidentas Barackas Obama dar prieš atvykdamas į Rusiją davė derybų toną. Jo komentarai apie būsimą susitikimą su Dmitrijumi Medvedevu ir santykius su Rusija buvo itin atviri, o kartais net aštrūs. Kremlius tegalėjo atsakyti jokio turinio neturinčiomis replikomis. Kaip daugelis prisimena, atviri pokalbiai aktualiomis temomis buvo vienas B.Obamos kozirių JAV prezidento rinkimuose. Būtent atvirumas pelnė dabartiniam prezidentui milijonų žmonių simpatijas visame pasaulyje.

1986 metų šmėklos ima persekioti Kremlių. Tai buvo metai, kai smarkiai krito naftos kainos. 1985 metais barelis naftos kainavo 30 dolerių, o 1986 metų viduryje barelis naftos kainavo vos kiek daugiau nei 10 dolerių. Toks kainų nuosmukis palaužė sovietinę ekonomiką ir padėjo paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą. Pastaruoju metu žaliavinė nafta vėl atpigo dviem trečdaliais – nuo 150 dolerių už barelį liepos mėnesį iki kiek daugiau nei 50 dolerių dabar.

Analitikai mano, kad Jungtinės Valstijos yra iš dalies atsakingos už tai, kad padrąsino provakarietiškai nusiteikusią Gruzijos vyriausybę imtis veiksmų Pietų Osetijoje, rašo trečiadienio „Lietuvos žinios“. Nors prezidentas G.W.Bushas paragino Rusiją „pakeisti dabartinį kursą“ ir atitraukti savo kariuomenę, kad būtų išvengta „dramatiško ir brutalaus jėgos eskalavimo“, rusams tai nė motais, nes JAV karinė intervencija į mažą buvusią Sovietų Sąjungos respubliką yra neįsivaizduojama.