REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja nauja paslauga – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tiesa, kol kas tai yra bandomasis projektas tam tikroje šalies dalyje – maždaug 20 savivaldybių. Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tokia paslauga neišvengiamai reikalinga, mat Lietuva senėja dideliu tempu – per 15–20 metų galime tapti seniausia šalimi Europos Sąjungoje.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja nauja paslauga – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tiesa, kol kas tai yra bandomasis projektas tam tikroje šalies dalyje – maždaug 20 savivaldybių. Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tokia paslauga neišvengiamai reikalinga, mat Lietuva senėja dideliu tempu – per 15–20 metų galime tapti seniausia šalimi Europos Sąjungoje.

REKLAMA

Pasak naujovę pristačiusio ministro, nauja paslauga turėtų padėti pasiekti ir geresnius gydymo rezultatus.

„Lietuva yra senėjančios visuomenės Lietuva. Tai yra žinutė, kad sveikatos pasaugos sistema negali į tai nereaguoti ir paslaugų struktūra šalyje tam turi ruoštis. Labai tikėtina, kad per artimiausius 15–20 metų pagal savo gyventojų struktūrą Lietuva bus bene seniausia valstybė visoje Europos Sąjungoje ir viena iš tokių paslaugų, kas Lietuvos sveikatos sistemoje yra naujovė, pavėžėjimo paslauga.

Visiems yra suprantama, kas yra skubi pagalba, pavėžėjimas šiuo atveju yra neskubi pagalba. Tai tokia pagalba, kurią galima organizuoti planiniu būdu, tiems dalykas, kurie yra reikalingi, bet nepatenkia į skubiosios pagalbos sritį. Tai yra dalykai, kurie yra siauroje teritorijoje, kai pacientas u-daro gydytojo kabineto duris, bet jam reikia toliau galvoti, kaip patekti į kitą gydymo įstaigą. Arba yra tokie atvejai, kai greitosios medicinos pagalba žmones nuveža į kitas įstaigas, bet jis neturi, kaip grįžti naktį“, – kalbėjo A. Dulkys.

REKLAMA
REKLAMA

Jurbarkas jau taiko tarp savo įstaigų

Jis teigė, kad pavėžėjimo funkcija žinoma Nyderlanduose, Airijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir daugelyje kitų šalių, tačiau pripažino, kad iš pradžių to neplanavo diegti ir Lietuvoje.

REKLAMA

„Jų patirtis pasižiūrėjome, bet noriu būti atviras – kai rengėme naują pokyčių ir reformų paketą, šios paslaugos pirminiame variante nebuvo numatyta. (...) Būtent iš savivaldos buvo išgirsta žinutė, kad jei norime, jog visas bendras pokyčių paketas judėtų sklandžiau, Lietuvai labai reikia ir pavėžėjimo funkcijos“, – kalbėjo SAM vadovas. 

Jo teigimu, pavėžėjimo funkcijos pradininke Lietuvoje galima laikyti Jurbarko savivaldybę, mat čia tarp savo gydymo įstaigų ir kai kuriems savo pacientams tokią paslaugą teikia.

REKLAMA
REKLAMA

„Taigi dėliodami pavėžėjimo funkciją nacionaliniu lygmeniu, žiūrėdami kitų šalių patirtis, matėme, kad jos labai skiriasi, tad nusprendėme atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių patirtį“, – kalbėjo A. Dulkys. 

Jurbarko PSPC vadovė Remigija Mencienė teigė, kad pavėžėjimo paslauga yra labai aktuali savivaldybės pacientams.

„Situacijų buvo visokių – matydavome, kad pacientai atsidurdavo nelygiavertėse situacijose, nes tiesiog negali atvyti iki sveikatos priežiūros specialisto ir gauti tinkamą medicininę pagalbą, laiku ir vietoje. Tad tirai būdavo apribotas paslaugų prieinamumas. Šis projektas padės mums užtikrinti lygiavertį  paslaugų prieinamumą atitinkamoms pacientų grupėms“, – kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bandomasis projektas

Jis priminė, kad nuo rugpjūčio 1 d. startuojantis pavėžėjimas – kol kas tik bandomasis projektas.

„Kadangi pavėžėjimo funkcija paliečia labai daug dalyvių, turime išsibandyti procesus, susirinkti duomenis, įsivertinti, koks galėtų būti tikrasis paslaugų mastas ir paklausa. Ir tada šiek tiek pagal geografinį aspektą, kiek pačios savivaldybės norėjo dalyvauti, susidėliojome 20 savivaldybių ir nusimatėme tam tikrus etapus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus teigimu, ir kitų šalių patirtis rodo, kad pavėžėjimas yra nepamainomas dalykas tiems žmonėms, kurie negali atvykti pas specialistą dėl to, kad sunkiai juda, jų socialinė padėtis sunki.   „Manęs klausia, koks bus paslaugos poreikis, to dar tikrai nežinome. Galime prognozuoti apytikriai, mes manome, kad kiekis bus nemažas. Kaip tai bus daroma, kiek riekės laukti, ar tikrai atvažiuos transportas, ar privažiuos žiemą, ar nebus užpustytas kelias, ar nereikės laukti šalia durų gydytojo – visa tai bus išbandoma projekto metu.

REKLAMA

Todėl, manau, ir gyventojai supras, kad bandomojo projekto metu nebus patenkinti visi lūkesčiai, bet mūsų tikslas – įvertinti aplinkybes, sunkumus, aiškiai tai išsakyti ministerijai, kad ji turėtų aiškų vaizdą, rizikas ir galėtų jas įvertinti ir galėtų startuoti visoje Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Pradiniame etape pavėžėjimo bandomasis projektas apims dviejų pacientų grupes – tuos, kuriems reikia hemodializės ir transplantacijos paslaugų.

Kauno mieste, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse pavėžėjimas bus teikiamas tik transplantacijos atveju. Kaišiadorių, Prienų, Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko, Alytaus, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio rajonų, Alytaus miesto ir Birštono savivaldybių gyventojai pavėžėjimą galės išbandyti tiek transplantacijų, tiek hemodializės atveju. Tuo metu Pagėgių, Tauragės ir Šilalės rajono savivaldybėse šios paslaugos bus teikiamos tik hemodializės atveju.

REKLAMA

Nuo spalio 1 d. į projektą bus „įjungta“ ir daugiau paslaugų – bus vežami vyresni nei 75 asmenys, turintys mažas pajamas. Nuo lapkričio 1 d. – negalią turintys asmenys. Paslaugos teikimas vyks nurodytoje savivaldybių apimtyje. Taigi nuo lapkričio 1 d. pavėžėjimo paslauga bus teikiama visa bandomojo projekto apimtimi. Šis bandomojo projekto etapo trukmė numatyta iki kitų metų liepos 1 d.

Skirta 7 mln. eurų

Ministro aiškinimu, pavėžėjimas turi du elementus – savivaldos lygmens ir už jos ribų, nuvykimas į tretinio lygio gydymo įstaigas.

„Turėsime paslaugų operatorių, jie galės planuoti, vienu vežimu galės ir keli pacientai būti, yra numatyta, kad galės būti ir lydintysis artimas žmogus“, – sakė A. Dulkys. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paslaugą galės užsakyti šeimos gydytojas per e.sveikatą arba užsisakant nacionaliniu numeriu 1808.

Bandomajam pavėžėjimo projektui skirta 7 mln. eurų. Tikimasi, kad per numatytą laikotarpį bus suteikta ne mažiau 40 tūkst. tokių paslaugų.

Kriterijai, kas galės naudotis

Portalas tv3.lt primena, kad tai bus ne visiems skirta paslauga, o tiems, kurie dėl sveikatos būklės negali naudoti savo ar viešuoju transportu bei yra vargingiau gyvenantys. 

Vyriausybės nutarimu įtvirtintos tokios sveikatos būklės, kai būtų galima gauti pavėžėjimo paslaugą:

  • Pacientas turi judėjimo sutrikimų, dėl kurių negali savarankiškai vaikščioti ir jam reikalinga kitų asmenų pagalba arba techninės pagalbos priemonės (ramentai, vaikštynės ar neįgaliojo vežimėlis). Negalėjimas savarankiškai vaikščioti suprantamas kaip paciento galėjimas savarankiškai atlikti tik kelis žingsnius. 
  • Pacientas turi sveikatos sutrikimų, trikdančių orientaciją aplinkoje ir komunikaciją (psichikos, kalbos, regos, klausos), dėl kurių savarankiškai negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu.
  • Pacientas vyksta atlikti gydymo procedūrų, kurių sukeltas šalutinis poveikis apriboja galimybę savarankiškai naudotis individualiu ar viešuoju transportu (pvz., dializė, chemoterapija), arba dėl organo(-ų) transplantacijos.
  • Pacientui transportuoti reikalingi neštuvai, deguonis ar kita speciali įranga.
  • Pacientui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) dėl paciento sveikatos būklės jį vežant būtinai turi dalyvauti asmens sveikatos priežiūros specialistas.

Tuo metu socialinės ir ekonominės priežastys pavėžėjimo paslaugoms gauti apibrėžiamos taip: tai – asmenys, turintys didesnį nei 55 proc. nedarbingumo lygį ir (arba) 75 m. arba vyresni ir žmonės, kurie turi nepakankamas pajamas, tai yra tie asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

O ar ne koncervatoriai prisidėjo prie tokios valstybės būklės?
Mes matom, kad Dulkys su reformom ruošiasi rimtai: Lietuvoje lyg grybai po lietaus, dygsta krematoriumai, provincijoj "sveikatos priežiūros" funcija bus tik laiku pristatyti į morgą. Ar suspėsit, ponai Valdantieji? Jeigu ne- po naujų seimo rinkimų ar tik nebus labai liūdna? Rinkėjai tikrai nepamirš jūsų "gerumo".
Gal jau pradėk rinktis savo žaislus, ga.ndone tu. Kiaulė daugiau apie mėnulį išmano nei kad tu apie mediciną. Atsirado reformuotojas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų