Praėjus vos 50 sekundžių nuo antrojo raundo pradžios kaire ranka smūgiavęs D. Dirkstys pajautė skausmą ir susiėmė už rankos, o nutraukus kovą iškart pasišalino iš ringo. Nors pergalė atiteko S. Maslobojevui, pats kovotojas jautėsi neįgyvendinęs pradinio plano ir detaliai paaiškino lemiamą dvikovos epizodą.
„Kartais pergalė yra pergalė, nors ne tokios norėjau ir ne tokios tikėjausi. Planas buvo duoti jam išsimušti, parodyti viską, ką jis gali, ir suprasti, kad nelabai įmanoma kažką padaryti. Tada pradėti dirbti savo darbą. Bet treneris jau šaukė, kad jis pradeda spausti. Dominykas išvis gal porą atakų padarė ir paskutinis smūgis, pajutau, buvo labai minkštas. Ar jis kumščio nesuspaudė, ar kas, dažnai taip būna, jeigu trauma tikrai yra, smūgis sueina minkštai. Aš iš esmės net nieko nepajutau. Atrodo, susmigo į mano pirštinę jo ranka ir jis sušuko iš skausmo. Turbūt lūžo. Nors iš tikrųjų norėjosi duoti jam trečią raundą ir užbaigti vakarą grandiozine vyšnaite ant torto“, – sakė S. Maslobojevas.
Visiškoje tyloje į areną žengęs D. Dirkstys 1-ajame raunde stengėsi laikytis atstumo, strategiškai judėdamas išorine ringo dalimi ir tik pabaigoje pademonstruodamas didesnį aktyvumą. Pasak nugalėtojo, toks oponento vengimas atviros kovos jį gerokai nustebino.
„Aišku, nustebino. Iš pradžių tikėjausi, kad bus labai energingas startas, kad jis iš karto puls. Buvau tam pasiruošęs, todėl laukiau tų jo sprogimų. Norėjau pažiūrėti, kam jis pasiruošęs, kaip smūgiuos, ką darys. Bet taip nieko per daug ir nesulaukiau. Buvo vienas epizodas, kai užsižaidžiau. Esu mėgėjas trenerį už ūsų patampyti, už nervų, išeiti milimetrais. Kai smūgis eina, aš visą laiką išeinu ne taip, kaip kiti kovotojai, o kad man ausį paliestų arba tiesiog nosį pajaustų. Man atrodo, Dominykas kojų nagų nenusikirpo. Turbūt teisėjas nepatikrino, nes prabraižė man akį kaip su britva. Tas momentas buvo. Užsispaudžiau, jis pradėjo savo ataką, bet nieko per daug nepadarė. Ir viskas. Jis vėl susitraukė atgal. Norėjosi daugiau mėsmalės ir tokios kietos, brutalios kovos, padovanoti tai žiūrovams, nes vakaras įspūdingas. Surinkome didžiausią Lietuvos kovos menų areną. Norėjosi vainikuoti ją brutalia kova ir tokiu pat finišu“, – teigė sportininkas.
Klausiamas, ar pavyko 1-ajame raunde pamatyti kitokį D. Dirkstį, buvęs „Glory“ pasaulio čempionas teigė, jog vaizdas ringe nesikeitė nuo to, kurį tikėjosi išvysti.
„Ne. Kaip ir sakiau, iš pradžių pasimečiau, nes tikėjausi daugiau veiksmo, daugiau agresyvių jo smūgių, bet jis laikė distanciją. Vaikščiojo, bėgiojo, gavau porą smūgių per kojas, suprato, kad bus liūdna. Laikėsi distancijos, tada smūgiais užėjau, jis suvalgė „jab'ą“, pats sako: „Gerai, gerai“. Matau, kad jis jau nestabiliai žiūri, nes smūgis gerai suėjo, bet man apmaudu“ – sakė S. Maslobojevas.
Neįvykusi laukta kraujo pirtis ir varžovo trauma nugalėtojui paliko dvejopus jausmus. Kikboksininkas pabrėžė, jog kovinio sporto esmė jam toli gražu nėra vien finansinė nauda.
„Yra toks apmaudas. Nei laimėjimas, nei pralaimėjimas, išėjau ir galvoju – kam ruošiausi, kodėl ruošiausi. Galima sakyti: išėjai, savo padarei, honorarą gauni ir gyveni savo gyvenimą. Bet aš kovojau ne dėl honoraro. Mes deramės su organizacijomis dėl aukštesnio honoraro, kad pajustume savo, kaip sportininko, vertę. Kuo didesnis honoraras, tuo labiau tave vertina kaip atletą ir pasaulyje, ir pati organizacija. Bet esmė ta, kad pats sportas man neša malonumą. Jeigu pradėsi viską daryti tik dėl pinigų, gali jau rinkti daiktus ir važiuoti namo, nes būsi bokso kriaušė visokiuose turnyruose“, – kalbėjo S. Maslobojevas.
Dalis žiūrovų galbūt liko nusivylę tokia trumpa pagrindine vakaro kova, tačiau patyręs atletas paaiškino, jog visiems įtikti neįmanoma. Be to, užkulisiuose slypėjo rimtos sveikatos problemos, dėl kurių jis jau netrukus pats gulsis ant operacinio stalo.
„Visiems neįtiksi. Kažkas nori to kraujo, o kažkas sako: „Ir gerai, kad laimėjai, svarbiausia be traumų, grįši namo ir pirmadienį jau galėsi eiti į salę.“ Bet pirmadienį aš į salę nueisiu, o antradienį gulsiuosi operuotis. Turiu savo traumų, skausmų, nuolat su jais gyvenu. Tuos du mėnesius, kai žinojau, kad bus kova, negalėjau darytis operacijos, nes yra geriausias ir blogiausias scenarijus. Ar galiu gyventi su tuo skausmu? Galiu suspaudęs dantis. Karts nuo karto vaistų nuo uždegimo, nuo skausmo išgėręs galiu, bet šiaip kiekvienas žingsnis, kiekvienas judesys, spyris yra skausmas, aš apie visa tai tyliu. Gyvenu su tuo, nes esu kovotojas ir žinau, dėl ko tai darau. O dabar šis etapas baigtas. Galiu gultis ant operacinio stalo, sutvarkyti savo sveikatą. Jeigu žiūrime ne blogiausią, o vidutinį scenarijų – po dviejų mėnesių aš vėl grįšiu prie sporto“, – viltimi dalijosi S. Maslobojevas.
Detalizuoti, kokia konkrečiai tai trauma, sportininkas kol kas nepanoro: „Žiūrėsime, galbūt antradienį ir pranešiu. Darysiu mini vaizdo tinklaraštį ir galbūt apie tai pakalbėsiu, bet kol kas nenoriu plėstis. Dar pasikalbėsiu su komanda.“
Organizatoriams užsiminus apie ilgą norinčiųjų revanšo eilę, kurios priekyje stovi Ignas Pauliukevičius, S. Maslobojevas tiesiog kvietė varžovą ruoštis susirėmimui.
„Ar užteko jam laiko patobulėti? Šioje organizacijoje tik paskutiniai du mano varžovai buvo netituluoti. Prieš tai buvo visi tituluoti. Hamdi Hadži – pasaulio WAKO čempionas. Jimmy Livinus Omani – „Senshi“ čempionas, turintis „Glory“ kontraktą, o dabar „Glory“ fiksuojantis kelių pergalių seriją. Tada Burduža – du kartus FEA pasaulio čempionas. Tai tituluoti kovotojai. Kaip Viktoras sako, nėra taip paprasta rasti varžovų, nelabai kas nori važiuoti kovoti su manimi. Esu tai girdėjęs ne kartą. Jeigu aukšto reitingo kovotoją kviečia kovoti su Maslobojevu, jie sako „Jokiu būdu“. Arba netinka organizacija, arba prašo tokių pinigų, kaip profesionalūs boksininkai – jeigu jau važiuoti, tai žino dėl ko. Aš esu pasiruošęs, jeigu Ignas nori, jeigu jam buvo neaiški pirma kova, jeigu jis mano, kad tas mano pasižaidimas ir jo vienas pataikytas smūgis, kuris žalos nepadarė, kažką reiškia – prašom, Ignai, ruoškis. Važiuojam“, – kalbėjo S. Maslobojevas.
Pagrindinė vakaro kova kėlė didžiulį spaudimą, ypač po to, kai keliems klubo draugams turnyras nesusiklostė sėkmingai. Istorinio renginio kaltininkas turėjo atlaikyti ne tik savo, bet ir komandos lūkesčių naštą.
„Jaudulys visada yra, taip pat atsakomybė. Labiausiai mėgstu kovoti Lietuvoje, bet lengviau kovoti užsienyje. Ten nėra to spaudimo, ten aš save laikau tuo, iš kurio mažiau tikimasi. O kalbant apie jaudulį čia – kai žinai, kad tu kuri istoriją, esi pagrindinis kaltininkas ir pagrindinės kovos dalyvis. Šiandien ir mūsų klube „Sparta“ diena buvo ne iš saldžiausių. Aš dar viešbutyje buvau, atėjo žinutė, kad vienas pralaimėjo. Tada antras. Galvoju, kas čia darosi? Atrodė, kad Ryčka (Ričardas Kulis, – aut. past.) irgi gerai laikėsi, lyg ir buvo iniciatyvą perėmęs, bet padarė klaidą, kurią iš karto pastebėjau net televizorių žiūrėdamas. Veltui tuos žingsnius padarė, atskleidė savo karalių šachmatų lentoje ir viskas. Varžovas pradėjo eiti į priekį ir kovą užbaigė. Jis padarė klaidą, kurią treniruotėse buvau ne kartą sakęs nedaryti. Džiugu, kad Žmudina pataisė visus reikalus. Iš pradžių galvojau, kad tikrai yra kažkoks prakeiksmas. Tada Danius pralaimi ir suprantu, kad dabar viskas ant mano pečių. Reikia kovoti ne tik už save, ne tik dėl žmonių, bet ir už savo klubą. Negali nuleisti rankų ir išeiti su pralaimėjimu, nes kaip tada klubas atrodys?“ – atsakomybės svarbą pabrėžė kovotojas.
Nepaisant visų kliūčių ir neidealaus finišo, milžiniškas palaikymas arenoje S. Maslobojevui paliko neišdildomą įspūdį.
„Ačiū. Širdis tiesiog kupina džiaugsmo, meilės ir dėkingumo už šią akimirką. Yra šiek tiek apmaudo, kad negalėjau žiūrovams padovanoti tos vyšnaitės, bet esu be galo dėkingas. Tai reiškia, kad savo gyvenime viską darome teisingai – ir kaip sportininkai, ir kaip žmonės. Jeigu žmonės taip traukia link mūsų ir šitaip renkasi, vadinasi, viską darome teisingai. Ačiū už tai. Didžiulis ačiū ir organizacijai“, – nuoširdžiai dėkojo sportininkas.
Vertindamas D. Dirksčio perspektyvas kikbokse, S. Maslobojevas išliko kritiškas, akcentuodamas ankstesnių oponentų lygį, tačiau pasidžiaugė tuo, kur šiuo metu Lietuvoje atsidūrė visas kovinis sportas.
„Reikia daug metų ir rimtų kovų, kad tai pasakyčiau. Tai, su kuo jis kovojo prieš tai, neįrodo nieko. Kaip ir sakiau, prieš tai žmonėms labai daug miglos pūtė su nuvažiavimais į mėgėjų čempionatus, kur niekas nežino, kas ten per čempionatai. Padaro kažkokius nokautus.. Kas jį išvis ten įleidžia, kai jis profesionaliame ringe kovoja? Jis negaudavo pasipriešinimo. Dabar gavo pirmą tokį pasipriešinimą ir nesugebėjo savęs parodyti. Bet viliuosi, kad padariau gerą pradžią šitame sporte. Galbūt ne aš vienas padariau tą pradžią, negaliu prisiimti viso nuopelno. Sakyčiau, mūsų pirmoji karta – Remigijus Morkevičius, Darius Skliaudys – padarė pradžią. Mes sekėme ir tęsiame jų palikimą aukštyn. Tikiuosi, kad ir kiti seks mūsų pėdomis. Ačiū visiems. Meilės!“ – pokalbį užbaigė S. Maslobojevas.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
