Socialines pašalpas gaunantieji, jeigu ilgiau kaip metus nesusiras legalaus pajamų šaltinio, gali likti su labai menkomis pajamomis arba išvis be jų. Mat šią savaitę ministrų kabinetas pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektui, kuriame siūloma numatyti priemones, skatinsiančias žmones dirbti ir aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose. Taip siekiama užtikrinti, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie, kuriems jos iš tiesų reikia.
Paliks be pašalpų
Projekto rengėjai teigia, kad vos didesnis už pašalpą atlyginimas neskatina žmonių ieškoti darbo.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą piniginę paramą nedirbantis asmuo gali gauti 36 mėnesius ir tik vėliau ji pradedama mažinti. Tačiau praktika rodo, kad žmonės linkę visą šį laiką gyventi tik iš pašalpų, nenoriai įsitraukia į darbo biržų siūlomą veiklą. Siūloma, kad piniginė parama nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėnesių, paskui proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. – 30 procentų, nuo 36 mėn. – 40 proc. ir t. t.
Ilgalaikiai bedarbiai bus raginami ieškotis darbo ne tik bizūno, bet ir raguolio principu – jei piniginę paramą gaunantis asmuo įsidarbina ir gauna pajamas, viršijančias ne daugiau kaip 20 proc. buvusios paramos dydžio, savivaldybė turėtų teisę nuspręsti, ar palikti prie gaunamo atlygio ir socialinę paramą.
Tie, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo dar gautų 50 proc. buvusios paramos sumos. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Tikimasi, kad šios priemonės paskatins asmenis patiems aktyviau domėtis darbo galimybėmis, dalyvauti darbo biržų siūlomuose viešuosiuose darbuose, perkvalifikavimo programose, įsidarbinti subsidijuojamose darbo vietose.
Į biržą – ne tik darbo
Pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, ar siūlomas įstatymo projektas pasiteisins, parodys laikas. Jo manymu, vienu sakiniu atsakyti, kas kaltas, kad kai kurie žmonės darbo ieško keletą metų ir neranda, negalima.
„Gali būti, kad žmonėms trūksta motyvacijos ir kvalifikacijos, bet gali būti, kad iš tiesų nėra laisvų darbo vietų. Gyventojams, kurie motyvuoti susirasti darbą, pašalpos labai reikalingos, tai yra savotiška garantija tuo laikotarpiu, kai jie ieškosi darbo. Bet dabar tokia situacija, kad žmonės į darbo biržą registruojasi skatinami visai kitų motyvų. Ir tokiems žmonėms mokamos išmokos, natūralu, kad neatitinka visuomenės lūkesčių“, – „Sekundei“ teigė V. Trofimovas.
Pasak direktoriaus, daugiausia galimybių įsidarbinti turi motyvuoti ir kvalifikuoti darbuotojai, tačiau jeigu žmogus iš tiesų nori dirbti, yra daugybė įvairiausių priemonių ir įrankių, galinčių jam padėti. Darbo birža remia socialiai jautrias grupes, todėl darbdaviai mielai įdarbina ir jaunus, ir vyresnius žmones.
„Įvairioms socialinėms grupėms yra gana daug aktyvių darbo rinkos priemonių, todėl darbdaviai šioms grupėms suteikia prioritetą. Aišku, kol kas rinkoje darbo pasiūlymų gausos nėra, bet jeigu žmogus tikrai nori darbo, šitą klausimą mes jam tikrai galime padėti išspręsti“, – žadėjo V. Trofimovas.
Pašalpas gauna ir motinos gegutės
Kad ir kokie gražūs būtų Darbo biržos pažadai padėti rasti darbą, daugelis savo kailiu patyrė, jog įsidarbinti iš tiesų sudėtinga, ypač kaimiškose vietovėse.
Karsakiškio seniūnės Nijolės Gaižiūnienės teigimu, daugelis bedarbių mielai eitų dirbti, negu prašytų išmaldos, bet kaime darbų pasiūla – itin menka.
„Labai gaila tų, kurie tikrai norėtų dirbti, bet neranda darbo, ypač ši problema paliečia priešpensinio amžiaus žmones. Tačiau yra ir tokių, kurie atvirai rėžia, kad už minimumą tikrai nedirbs. Jie apsiskaičiuoja, kad nedirbdami gaus netgi daugiau: įvairios kompensacijos, vaikams nemokamas darželis, pietūs mokykloje, o dirbant dar reikės nemažą atlyginimo dalį skirti kelionei. Tokių žmonių, kurie piktnaudžiauja, tikrai negaila“, – sakė seniūnė.
Jos tvirtinimu, valdžia tikrai turi taupyti, bet nemato kai kurių problemų. Savo vaikus atidavusi auginti valstybei motina gauna pašalpas. Mokesčių mokėtojai turi išlaikyti ne tik globos namuose paliktus jos vaikus, bet ir ją pačią. Pasak N. Gaižiūnienės, nuo metų pradžios motinoms gegutėms pašalpa sumažinta perpus, tačiau iš esmės joms iš viso neturėtų būti mokama.
„Ar čia teisybė, kad tokios motinos ar penkerius šešerius metus darbo net neieškantys asmenys išlaikomi iš mokesčių mokėtojų kišenės? Liūdna, kad dėl tokių be pragyvenimo šaltinio liks ir tie, kurie iš tiesų norėtų dirbti, bet darbo nėra“, – apgailestavo N. Gaižiūnienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
