Biržiečiai šunų mylėtojai kalba, jog surinkus ekskrementus jų nėra kur dėti – į buitinių atliekų konteinerius mesti negalima, o specializuotų konteinerių Biržų rajone nėra niekur. Ar atsiduriame aklavietėje – niekas nieko nerinks ir niekas nieko nebaus?
Augintinių registracija – privaloma
Pasak Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Adolfo Rinkūno, vertinant pagal skiepų skaičių Biržų rajone yra laikoma apie 3000 šunų. Į šį skaičių neįeina kaimų veterinarijos gydytojų turima informacija. Naminiai gyvūnai turi būti registruojami seniūnijose. Pasak Biržų miesto seniūnijos vyriausiosios specialistės Palmyros Prašmantienės, Biržų miesto seniūnijoje yra priregistruoti 279 šunys. Naminių gyvūnų registracija yra privaloma. Įregistruoti augintinį derėtų jam sulaukus 4 mėnesių arba vos jį įsigijus, jie kasmet turi būti perregistruojami. Pasak P. Prašmantienės, šiais metais perregistruoti vos 8 šunys.
To nedarantiems asmenims gali būti taikytos baudos, tačiau jų kol kas niekas negavo.
Pasak vyriausiosios specialistės, iš pradžių su taisyklių nesilaikančiu gyventoju pasišnekama, situacijai nepagerėjus gyventojas gali gauti įspėjimą arba nuobaudą.
P. Prašmantienė pripažįsta, jog Biržuose šioje srityje dar reikia įdėti labai daug darbo. Praėjusiais metais su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais buvo kalbėta, jog šie ragintų gyventojus registruoti savo augintinius.
„Vienu žodžiu, mūsų mieste dėl šunų laikymo yra netvarka“, – sakė P. Prašmantienė.
Anot jos, visos šalies mastu naminių gyvūnų registracija turėtų būti susieta su vakcinacija. Dabar registracija yra dviguba – dėl skiepų, kada gyvūnui išduodamas skiepų pasas, bei seniūnijoje.
Pasak Biržų rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto Vytauto Zurbos, yra priimtas naujas Gyvūnų laikymo taisyklių įstatymas, kuris įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Pagal tą įstatymą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė Gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą, o pagal jį Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius liepos 17 dieną patvirtino paruoštas taisykles, kuriomis turi vadovautis visi Biržų rajono gyventojai, laikantys naminius gyvūnus.
Už teršimą – pusės tūkstančio bauda
Taisyklėse nurodoma, jog, gyvūnui priteršus viešoje vietoje, bendro naudojimo patalpoje ar kito asmens žemės valdoje, šeimininkas turi nedelsdamas surinkti jo ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.
Jose taip pat nurodoma, jog šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.
P. Prašmantienė kalbėjo, jog viešąsias erdves tvarko visuomenei naudingų darbų atlikėjai, kurie grėbdami lapus sugrėbia ir nesurinktas šunų išmatas.
Vyriausiosios specialistės Palmyros Prašmantienės teigimu, nemažai šeimininkų Biržuose savo keturkojų augintinių išmatas susirenka.
„Šeimininkai taip demonstratyviai to maišiuko neneša rankoje, tačiau kišenėje jį turi daug kas“, – kalbėjo ji. Tuo tarpu Biržų miesto gyventojai kasdien mato nevalyvus šunų šeimininkus, kurie savo augintiniams leidžia teršti viešąsias erdves. Ypač tokių daug paupiuose, mokyklų stadionuose, keturkojai paleidžiami „pasilakstyti“ net po kaimynystėje esančias sodybas, namų kiemus, kur žaidžia vaikai.
Šių metų birželio 21-ą dieną aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo augintinių ekskrementų nesurenkantys savininkai turės mokėti 500 litų baudą.
P. Prašmantienė sakė, jog ją informuoti pamačius savo augintinių išmatų nesurenkančius šeimininkus galima bet kada. Atvykę darbuotojai patikrintų, ar šuo registruotas, ar ne.
Taisyklėse taip pat nurodoma, jog didelių veislių šunys viešose vietose turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, o maži – su pavadėliu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, o jei tai negarantuojama, pavadėlis turi būti ne ilgesnis nei 1 metras.
Kur dėti surinktus ekskrementus?
Surinktas išmatas į butinių atliekų konteinerius mesti yra uždrausta. Kur turėtų būti dedamas tokio turinio maišelis? P. Prašmantienė pripažino, jog šiuo metu ši problema nėra išspręsta, tačiau mąstoma apie specializuotų konteinerių pastatymus pagrindinėse šunų vedžiojimo vietose. Vyr. specialistės teigimu, tokie konteineriukai ypač reikalingi prie daugiabučių namų.
Ji kalbėjo, jog šią problemą labiausiai reikėtų spręsti per namų bendrijas. Net ir šunų aikštelių įrengimui pirmiausia reikia numatyti vietą. Vyriausioji specialistė mano, jog į šį reikalą įsitraukti ir teikti pasiūlymus turėtų visi gyventojai P. Prašmantienė sakė, jog pagal planą vėliausiai iki lapkričio 1 dienos A. Dauguviečio parke turėtų būti įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, kurioje bus specialiai šunų ekskrementams išmesti pritaikyti specializuoti konteineriai.
Abipusė nauda
Šunų vedžiojimo aikštelių rengimas ir priežiūra turėtų būti finansuojami iš gyvūnų registracijos surinktų lėšų. A. Dauguviečio parke įrengti ketinamai aikštelei lėšų skyrė Biržų rajono savivaldybė. Pasak P. Prašmantienės, kai kurie kiti rajonai yra nustatę didesnius metinius ar netgi mėnesinius registracijos mokesčius tam, kad būtų galima prižiūrėti tokias aikšteles. Biržų seniūnijoje tėra vienkartinis 10 litų registracijos mokestis.
Pasak P. Prašmantienės, rugpjūtį vyksiančiame tarybos posėdyje ketinama teikti pasiūlymus įvesti kasmetinį mokestį už gyvūnų perregistravimą. Taip aikštelių priežiūrai tikimasi surinkti daugiau lėšų.
„Tvarka ateina per finansinius dalykus. Suinteresuotos turėtų būti abi pusės. Tų surinktų pinigų gali ir neužtekti, tačiau nors morališkai jausimės gerai, kad šiam reikalui nenaudojame kitų gyventojų pinigų“, – kalbėjo P. Prašmantienė. Taisyklėse nurodoma, jog gyvūnų vedžiojimo aikštelės turėtų būti įrengiamos Biržuose ir Vabalninke.
Kol kas konkrečių planų dėl aikštelės įrengimo Vabalninke nėra, tačiau P. Prašmantienė patikino, jog apie tai yra mąstoma. Šią iniciatyvą, pasak jos, ypač palaiko šunų mylėtojas Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Vydas Vareika.
Aistė VITKAUSKAITĖ
