Naujienų portalui tv3.lt Diana Gaičiūnaitė – Dirmė atvirai papasakojo apie ryšį su broliu Arvydu bei magijos pasaulį.
Nuolat keliaujanti artistų šeima ir artimas ryšys su broliu
D. Gaičiūnaitė–Dirmė tikino, jog jų šeimai rūpi itin glaudūs ir tvirti santykiai, todėl ir su broliu puikiai sutaria. „Mums be galo svarbūs šilti, nuoširdūs, artimi santykiai su artimaisiais. Broliai ir seserys kaip šeimos medis, dalis šeimos istorijos, dalis mūsų pačių. Jie, kaip ir tėvai, lemia, ar mes užaugame dėmesingi, empatiški, supratingi ir atviri bendravimui. Jie daro mus tokiais, kokie esame. Tarp mūsų skirtumas 7 metai. Kol aš dar vaikščiojau po stalu, Arvydas jau mokėsi mokykloje. O kai aš paaugau, brolis išvažiavo mokytis į Meno ir estrados akademiją, į kitą šalį. Vieną diena jis grįžo. Ir tada kartu su tėvais sugalvojome kūrybinį planą. Pradėjome daug repetuoti drauge, kad perimti tėvų artistinę patirtį“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak moters, ji su Arvydu esame trečios artistų dinastijos atstovai: „Nuo pat gimimo mus supo muzika, teatro dekoracijos, šviesa, gyvos spalvos. Mūsų šeima be perstojo keliavo. Nauji miestai, viešbučiai, žmonės – viskas nuolat keitėsi. Žinau, kad sunku tuo patikėti, bet kiekvieną mėnesį ėjome į kitą mokyklą. Tik susidraugauji su klasiokais, tik išmoksti mokytojų vardus, ir jau turi atsisveikinti ir išvažiuoti. Kodėl? Todėl, kad mūsų tėvai buvo profesionalūs artistai. Spektaklio gastrolės trukdavo 1 mėnesį, po to trupė keliaudavo į kitą miestą. Kai kurie artistai vaikus palikdavo su močiute, bet tik ne mūsų tėvai. Mama ir tėtis visada mus imdavo kartu, už tai mes jiems labai dėkingi. Nuo mažens turėjome galimybę augti meniškoje aplinkoje, stebėti alinančias artistų repeticijas, matyti kruviną prakaitą ir pagaliau pripažinimą bei ovacijas.“
Magijos teatro „DiArchy“ narė neslėpė, jog būdavo ir sunkių momentų, tačiau visus juo „ištverdavo“ su broliu. „Galima pasakyti, kad su Arvydu buvom artimi nuo mažens, nes kvėpavom vienu oru, gyvenom po vienu nuolat besikeičiančiu stogu, dalinomės kelionių sunkumais ir nuolat palaikydavom vienas kitą.
Brolių ir seserų santykiai yra sprogus humoro ir meilės mišinys. Gyventi su broliu reiškia – dalintis vienu mandarinu, lygiai dalinantis riekeles, kovoti dėl mėgstamo žaislo ir galvoti, kad „jį mama myli daugiau“. Augti su broliu reiškia išmokti atsakomybės ir kompromisų. Išaugti su broliu reiškia turėti šalia žmogų, kuris visada palaikys ir išties pagalbos ranką. Kas daro įtaką brolių ir seserų santykiams? Karas ar taika? Ar dėl to, kad nejautėm konkurencijos dėl tėvų dėmesio, ar dėl to kad norėjom viskuo dalintis, pasirinkom taiką? Mūsų su Arvydu santykiai labai gražūs ir tai nėra išorinė kaukė arba įvaizdis. Bet! Mes ne tik brolis ir sesuo, mes ir scenos partneriai. Įsivaizduokit, kad jūsų darbo partneris, jūsų bosas ir vadovas yra jūsų šeimos narys. Nė vienas nesijaučiame bosu ar vadovu.
Nors į kūrybos procesą kartais žiūrime skirtingai, tačiau išmokome ta pačia koja žengti prieš publiką. Su Arvydu patyrėme daug išbandymų, kartu rizikavom savo sveikata, o kartais net ir gyvybe. Pykčio tarp mūsų nėra. Aš visada pripažįstu vyresnio brolio autoritetą. Jeigu norite žinoti, galiu pas Arvyda paprašyti bet ko, nesvarbu kokiu dienos ar nakties metu, jis viską padarys. Be to, dažniausiai net prašyti nereikia. Jis toks geras, dosnus ir labai talentingas! Bet mane bars už tai, kad kalbu apie tai garsiai“, – šyptelėjo ji.
Karjeros pradžia ir ateities planai
Pasak pašnekovės, kiekviena pradžia – tramplynas, todėl natūralu, jog buvo tiek pakylimų, tiek nuosmukių. „Kiekviename amžiuje žmogus turi tam tikrų karjeros tikslų. Kiekvienas etapas turi savo akcentus, riziką ir sunkumus. Pradžia – karjeros tramplynas. Kai išėjome į profesionalią sceną man buvo 14 metų, Arvydui 21. Prieš pirmą pasirodymą labai jaudinomės. Prašėme atidėti premjerą ir maldavome duoti dar vieną dieną... Bet mūsų tėvai pasakė: „Įsiminkit, jums visada truks vienos dienos. Tai ne priežastis atidėlioti. Jūsų išėjimas rytoj!“ Taip drebančiomis rankomis, nemiegoję visą naktį sulaukėm momento, kai vedėjas pranešė: „O dabar jūsų dėmesiui scenoje brolis ir sesuo Arvydas ir Diana Gaičiūnai!“
Kaip sapne atsiveria užuolaidos ir ryški šviesa apakina akis. Pirma logiška mintis - nepamiršti kvėpuoti. Tada tas žiūrovų akių kosmosas nustoja gąsdinti, nes jauti, kad žmonės viską supranta, jauti palaikymą, girdi aplodismentus, ir štai! 5 minutės praėjo. Stebuklas! Visus triukus atlikom švariai, nieko nepamiršom, niekas neiškrito.
Nežinau, kaip jums, bet mūsų gyvenime beveik viskas, kas nutiko gero ir stebuklingo, nutiko po to, kai padarėm tai, ko labiausiai bijojom. Reikėjo nugalėti baimę, nors iš tikrųjų taip nėra, žmones visada perdeda savo baimes. Kai nugalite savo baimę, atsitinka kažkas gero“, – kalbėjo Diana apie karjeros pradžią.
Moteris pridūrė, kad prieš 10 metų jiedu patyrė nesėkmės etapą: „30 metų kuriam ir įgyvendinam naujas idėjas. Mes visada rinkdavomės itin sudėtingus pasirodymus, taip tarsi bandydami patikrinti ar žmogaus galimybės yra beribės.
„DiArchy“ – daugelio ekstremalių TV laidų autoriai ir iniciatoriai. Mūsų projektus „Užsišaldę lede“, ir „Gyvi be oro“ gyvai stebėjo tūkstančiai žmonių, ir milijonai TV žiūrovų. Įspūdingi iliuzinei, mentalinė magija, psichologiniai eksperimentai, rizikingi išbandymai. Savo sferoje Lietuvoje padarėm labai daug!
Juk anksčiau ar vėliau kiekvienam tenka susidurti su profesionaliu perdegimu. Maždaug prieš 10 metų ir mes patyrėme nusivylimo, nesėkmės etapą. Tai laikas, kai Arvydo šeimoje įvyko skyrybos. Niekas iš mūsų to nesitikėjo. Atrodė, kad griūna ne tik santuoka, o ir visas pasaulis, darbai, planai, viskas sustoja.
Kaip atlaikyti nežinomybę? Tai gali būti nepakeliama. Gali suprasti, kad reikia žengti žingsnį, bet padaryti jį taip baisu, kad visiškai paralyžiuoja. Sprendimai gali būti skirtingi ir turi būti priimami atsargiai, tačiau jie turi būti priimti. Dažnai tik broliai ir seserys gali iš tikrųjų suprasti vienas kito jausmus. Palaikydami gerus santykius, einam per gyvenimą suprasdami, kad šiame pasaulyje mes nesame vieni.
Kas gali padėti sunkiu gyvenimo momentu? Vienu momentu supranti labai svarbų dalyką. Sekti savo svajonę nebūtinai reiškia dramatiškai pakeisti savo gyvenimą: darbą, partnerį, namus ar šalį. Tai ne kelias į svajonę, o pabėgimas nuo realybės“, – savo įžvalgomis dalijosi Diana Gaičiūnaitė–Dirmė.
