Apie tai, kodėl reikšmingas šis termino pokytis, ką išgyvena šį sutrikimą turinčios moterys bei kodėl nereikia pulti į neviltį išgirdus šią diagnozę, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė.
Kas yra PMOS?
Laidos viešnia pasakoja, kad terminas Policistinių kiaušidžių sindromas atsirado dėl kiaušidėse atsirandančių folikulų karoliukų, kuriuos buvo sugalvota pavadinti mini cistomis. Termino pokytis buvo svarbus todėl, kad jis paprasčiausiai nėra teisingas – kiaušidėse susidarantys karoliukai yra ne cistos, o nebaigę bręsti ir kiaušidėse likę folikulai, kurių negalima apvaisinti.
Tam, kad būtų galima diagnozuoti šį sutrikimą, pacientės iki šiol turėjo atitikti bent 2 iš 3-jų Roterdamo kriterijų, kurie yra:
1. Anovuliacija: Nereguliarus menstruacijų ciklas arba ovuliacijos nebuvimas.
2. Hiperandrogenizmas: Vyriškų hormonų perteklius, pasireiškiantis spuogais, padidėjusiu plaukuotumu veide ir kūne arba nustatytas kraujo tyrimais.
3. Policistinių kiaušidžių morfologija: Echoskopu nustatytas padidėjęs folikulų skaičius kiaušidėse.
Dabar, kaip sako laidos viešnia, folikulų skaičiaus įvertinimas nėra būtinas – užtenka kraujo tyrimo, nustatančio antimiulerinio hormono kiekį kraujyje.
Serga 1 iš 8 moterų
Specialistė įvardija, kad su šiuo sindromu susiduria 1 iš 8 moterų, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad daug atvejų yra ir nediagnozuotų:
„Maždaug 10-13 proc. moterų, bet turėkim omenyje, kad ir paauglės gali sirgti, ne tik vaisingo amžiaus moterys. Šį sindromą gali turėti ir moterys menopauzėje, perimenopauzėje. Aišku, ten gali būti kitokie simptomai, ciklo nėra, bet kiti požymiai gali būti. Pagrindinis dėmesys yra vaisingo amžiaus moterims, nes, kai yra Poliendokrininis kiaušidžių sindromas, gali būti sunkiau pastoti“, – sako I. Auglytė.
Sunkumai pastoti gali būti kone skaudžiausia šį sindromą turinčių moterų problema, tačiau endokrinologė ramina, kad nuoseklumas ir darbas su specialistais gali atvesti į sėkmę. Taip pat specialistė pabrėžia, kad čia reikšmingas yra kūno svorio mažinimas. Kaip ji sako, netekus bent 10 proc. savo kūno svorio gali atsistatyti ovuliacija, o taip pat gali būti taikomas ir medikamentinis vaisingumo gydymas.
„Nereikėtų labai nusivilti. Neseniai skaičiau komentarus ar mitus, kad jeigu turi policistines (kiaušides), tai jau niekaip natūraliai pastoti nepavyks. Na ne, aš turėjau ir sėkmės atvejų, kur paskyrėme medikamentinį gydymą ir mano pacientės sėkmingai pastojo. <...> Vieną merginą pradėjome gydyti medikamentais nutukimą, jos KMI iš 30+ nukrito iki 20-22. Tada nutraukėme medikamentinį gydymą, kai ji pasiekė savo norimą svorį, nes medikamentinio gydymo metu negalima pastoti. Ir ji pastojo, išnešiojo visiškai sveiką naujagimį, pagimdė“, – dalijasi I. Auglytė.
Kodėl svarbu kilnoti sunkius svorius? sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome?
00:00 Laidos temos ir pašnekovės pristatymas.
01:45 Kodėl aptariamo sindromo terminą reikėjo pakeisti?
03:25 PMOS diagnozavimas.
08:30 Kodėl šį sindromą dažnai lydi viršsvoris ir nutukimas?
09:30 Specialistai, į kuriuos verta kreiptis susidūrus su PMOS.
11:15 Kontraceptinių vaistų vartojimas: realus gydymas ar simptomo paslėpimas?
17:15 PMOS statistika: serga 1 iš 8 moterų.
18:45 Kaip įveikti sunkumus bandant numesti svorį?
23:45 Gimstame ar susergame: kokios yra šio sindromo šaknys?
27:00 Endokrinologės sveikatingumo įpročiai.
