Vienas charizmatiškiausių, nuotaikingiausių ir ryškiausių scenos veidų sutiko prisiminti studijų laikus. Atlikėjas prisipažino, kad kadaise tikėjosi tapti dirigentu, tačiau, kaip pats sako, tam pritrūko profesionalumo.
Kur, kada ir ką studijavote?
1998 m. įstojau į Stasio Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje. Ten studijavau chorinį dirigavimą. Vėliau įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir ten įgijau magistro laipsnį. Svarsčiau ir toliau studijuoti, tačiau viskas tuo ir baigėsi... Kaip sako, jei iškart nepradedi, tai ir nepradėsi – šventa tiesa.
Kodėl dabar nediriguojate?
Supratau, kad dirigento specialybė – ne man. Džiaugiuosi, kad turiu supratimą, tačiau, manau, esu per prastas muzikantas tokiai tokiam darbui. Žinoma, džiaugiuosi, jog mokiausi Stasio Šimkaus konservatorijoje. Ten praleidau vieną šauniausių gyvenimo laikotarpių.
Kas per tuos mokslo metus įsiminė labiausiai?
Įsiminė dėstytojas Viktoras Gerulaitis. Jis – viena fantastiškiausių per mokslo metus sutiktų asmenybių. Užsirašinėdavau ne tai, ką jis dėstydavo, o visus jo „nuplaukimus“, nes jie buvo be galo įdomūs. Kiek vėliau paaiškėjo, jog per paskaitas tuo užsiimu ne aš vienas. Tą patį darė ir dar viena kursiokė. Nusprendėme visus jo pamąstymus surašyti į vieną knygą, kurią dėstytojui įteikėme per egzaminą. Pamenu, viena geriausių jo frazių buvo apie tai, kad Šopeną reikia skaityti su katinu ant kelių, ant supamos kėdės ir taure raudono vyno.
Kokios dėstytojo reakcijos sulaukėte įteikę „auksinių minčių“ knygą?
Pamenu, atvertė pirmą puslapį, perskaitė vieną tezę, kurioje – kažkas apie sifilį, pakėlė galvą ir sako – „šiaip tai aš nesirgau“. Visi ėmė juoktis. Mat prisiminė dėstytojo mintis apie kažkurį iš „sifilinių“ kompozitorių.
Kaip suprantu, buvote puikus mokinys, atidžiai klausydavote dėstytojų...
Aš mokiausi, aš iš tiesų mokiausi. Įstojau į dalinai mokamą vietą, o vėliau jau ir mokėti nereikėjo. Dėl gerų rezultatų valstybė skyrė pilną finansavimą. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau spėji. Niekas negalėdavo suvokti, kaip aš taip spėju. Ir man visada sekdavosi. Tuomet ne tik mokydavausi, bet ir koncertuodavau.
Kaip suprantu, mokslo metais jau buvote žinomas. Ar dėstytojai už tai nekėlė pažymių?
Tikrai ne. Visi klausia atvirkščiai – ar nemažino. Deja, visus mus vertino taip, kaip priklauso.
