Artėjant vasaros sezonui, darbo ieškantys žmonės iš visos Lietuvos varsto pajūryje įsikūrusių kavinių, viešbučių duris. Tačiau verslininkai įsitikinę – nors norinčiųjų įsidarbinti pakanka, rinktis nėra iš ko. Dauguma vasarą dirbti norinčių žmonių neturi jokios darbo patirties. Klaipėdos teritorinė darbo birža sulaukia vis daugiau pranešimų apie laisvas vietas. Ypač suaktyvėjimas jaučiamas Palangoje.Ieško ir muzikantų
Balandį kurorto Darbo biržos skyriuje užregistruota beveik tris kartus daugiau laisvų darbo vietų nei įprasta. Didžiąją dalį sudaro sezoniniai darbai.Verslininkai labiausiai ieško aptarnaujančio personalo, virėjų, kambarinių. Viena įmonė, kuri ruošiasi atidaryti kavinę J. Basanavičiaus gatvėje, ieško 30 darbuotojų – nuo virėjų iki muzikantų.
„Suaktyvėjimas labai jaučiamas. Verslininkai ieško įvairių darbuotojų. Populiariausi – tradiciniai sezoniniai darbai. Reikalavimai – taip pat skirtingi. Vieniems patirtis būtina, kitiems – ne“, – tvirtino Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus vedėja Rita Kivytaitė.
Paklausiausi – virėjai
Suaktyvėjimas jaučiamas ir Klaipėdoje. Per balandį užregistruota du kartus daugiau darbo vietų nei įprastai.
Sezoniniai darbai uostamiestyje sudaro nedidelę dalį – tik 4,1 proc., pagal terminuotas sutartis – 6,8 proc. visų darbo vietų. Labiausiai darbuotojų ieškoma nuolatiniam darbui.
„Darbo vietų atsiranda daugiau. Nedarbas mažėja. Pasiekiame lygį, kuris buvo prieš Naujuosius metus“, – tvirtino Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas.
Anot jo, Klaipėdoje iš sezoninių darbų populiariausi virėjo, pardavėjo. Ieškoma statybininkų.
M.Skritulskas tvirtino, kad sezoniniai darbai pajūryje įtakos turi viso regiono nedarbui. Nemažai žmonių iš Kretingos, Skuodo vasarą važiuoja dirbti į Palangą. Yra ir tokių klaipėdiečių.
„Galime įvertinti socialinius aspektus. Skuode, Kretingoje darbuotojai mažiau reiklūs nei Klaipėdoje. Dirba už mažesnį atlygį. Todėl Palangos verslininkai juos noriai įdarbina“, – teigė direktorius.
Geri darbuotojai išvyko
Pajūrio verslininkai neslepia, kad surasti tinkamų darbuotojų vasarai tikrai sudėtinga.
„Nėra iš ko rinktis. Ateina be patirties ar niekur nepritampantys. Visiško “balvono„ juk nepriimsi. Anksčiau buvo specialistų perteklius. Po to vieni išvažiavo į užsienį, kiti įsidarbino ir jų neliko“, – tvirtino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas.
Anot jo, nemažai žmonių visiškai nenori dirbti – jie geriau eina į darbo biržą ir gauna pašalpą.
„Tokiems nieko nereikia. Nueina dar kiemą pašluoti, gintarus pašlifuoti ir gauna didesnį atlyginimą nei pats savininkas. Perspektyvos – liūdnos. Jei nesurinksime darbuotojų, gali tekti ir užsidaryti. Tokie laikai. Tokia gyvenimo realybė“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Šventojoje kavinę turintis Gintaras Rekašius tvirtino, kad jam dėl darbuotojų problemų nekyla.
„Dirbame 20 metų. Pas mus sugrįžta žmonės, kurie dirbo ankstesniais metais. Tuo labai džiaugiamės. Sudėtingiau rinkti darbuotojus gali sektis naujai atsidarančioms įstaigoms. Čia kaip cirkas: jei atlikėjai geri – ir koncertas geras. Vasarą per vėlu keisti žirgus“, – tvirtino verslininkas.
Kenčia aptarnavimo kultūra
Neringoje taip pat jaučiamas suaktyvėjimas. Čia taip pat susiduriama su profesionalių darbuotojų stygiumi.
Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė pasakojo, kad dėl sezoninio darbo dažniausiai kreipiasi nekvalifikuoti asmenys, tačiau juos vasarai sunku įdarbinti.
„Žinoma, žmonės kažkiek apmokomi, tačiau reikia iš karto stoti ir dirbti. Pasirinkimas labai nedidelis ir mažėja. Jei verslininkas neturi ištikimų darbuotojų, kurie sugrįžta kasmet, tuomet jam sunku. Jaunesni žmonės mieliau renkasi darbą užsienyje nei kurortuose“, – pastebėjo I. Baltrušaitienė.
Klaipėdos verslininkai dar gyvena žiemos ritmu ir nerenka darbuotojų, bet pripažįsta, kad be papildomų pajėgų vasarą neišsivers. Jie neslepia, jog dažniausiai įdarbinami žmonės iš gatvės.
„Darbuotojai dažniausiai patys ateina. Renkamės bet ką. Rinktis žmogų, kuris moka anglų, vokiečių kalbą, gali nebent, jei turi iš ko mokėti didelę algą. Tačiau tokių galimybių neturime. Be to, žmonės, kurie baigė universitetą, ieško kitokio darbo. Dėl šių priežasčių Lietuvoje aptarnavimo kultūra žema“, – teigė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkės pavaduotoja Zita Lukoševičienė.
Nori mokėti „minimumą“
Anksčiau dirbti pajūrio kurortuose vasarą Lietuvoje buvo ypač populiaru. Kai kurie net imdavo atostogas nuolatiniame darbe, kad galėtų atvykti užsidirbti.
G. Sičiūnas pabrėžė, kad Palangoje aukso kasyklų nebėra.
Palangoje padavėjui, barmenui, kambarinei dažniausiai mokamas „minimumas“ – 800 litų. Didesnis atlyginimas – virėjų. Jis siekia apie 1,2 tūkst. litų.
„Neturime galimybių mokėti didelių algų. Tokia situacija. Klausimas, ką žmogus moka, kad jam tą „minimumą“ mokėtum. Už nedarbą pinigų niekas neduoda“, – pabrėžė G.Sičiūnas.
Padavėjais ar barmenais dirbti norintys žmonės tikisi papildomai užsidirbti iš arbatpinigių.
Tačiau, anot G. Rekašiaus, jais niekas nelepina. Neretai būna situacijų, kai vyras padeda kelis litus, o žmona juos pasiima.
Neringoje – didesnės algos
Neringoje dirbančio aptarnaujančiojo personalo užmokestis – didesnis.
Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentės I.Baltrušaitienės teigimu, jis prasideda nuo 1,2 tūkst. litų. Dažniausiai mokamas procentas nuo surinktų pinigų. Dažnai darbdaviai taip pat suteikia gyvenamąjį plotą ir maitinimą.
Anot I. Baltrušaitienės, gaila, kad žmonės nesupranta, kad tai yra nemaža atlyginimo dalis.
„Atlyginimas priklauso nuo to, kokio lygio kvalifikacijos darbus atlieki. Jei gali valyti stalus, kiemą, plauti indus, tikrai negali gauti akademiko algos. Darbštūs, skaičiuoti mokantys žmonės tikrai užsidirba ir grįžta kitąmet atgal“, – teigė prezidentė.
Laisvų vietų dar yra
Tiek Palangoje, tiek Neringoje, tiek Klaipėdoje šią vasarą norintys dirbti žmonės dar gali surasti darbo vietą.
Daugiausia yra įdarbinama birželio pabaigoje–liepos pradžioje, kai prasideda didysis poilsiautojų antplūdis.
„Pirmiausia žmogus turi parodyti, ką sugeba. Vasara per trumpa, kad apmokytum žmogų, leistum pasitaisyti, padarius klaidą. Mes žmones su šypsena priimame ir su šypsena atleidžiame. Apie tai besidarbinančius įspėjame iš karto“, – tvirtino G. Rekašius.
Anot verslininko, geriausi darbuotojai tie, kurie dirba nuo mažų dienų – 16 metų prekiauja ledais, vėliau dirba padavėjais ir taip kyla karjeros laiptais. G. Rekašiaus teigimu, būna atvejų, kai įdarbinti vaikus prašo ir patys tėvai.
Milda Skiriutė
