• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šeštadienį (10.04) Romoje užvirs lemiama kova dėl įtakos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (ES), kai prie derybų stalo susės 25 dabartinių ir būsimųjų bloko valstybių narių lyderiai, pradėsiantys karštas diskusijas dėl pirmosios Europos Konstitucijos.

REKLAMA
REKLAMA

Po įžanginių kalbų buvusio fašistų diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) Kongresų rūmuose Romos EUR priemiestyje ES didžiųjų ir mažųjų šalių vadovai pradės derybas dėl balsavimo teisių ir vietų svarbiausiose Europos institucijose.

REKLAMA

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) siekia užbaigti derybas iki metų pabaigos, kai baigsis jos pirmininkavimas ES, todėl nori, kad būtų kiek įmanoma mažiau keičiamas Konstitucijos projektas, kurį birželį parengė buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard'o d'Estaing'o (Valeri Žiskaro d'Esteno) vadovaujamas Konventas dėl Europos ateities.

Užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) nori nustatyti konkretų galutinį terminą deryboms užbaigti ir sako, kad nė viena šalis negali reikalauti iš naujo apsvarstyti jokios Konstitucinės sutarties projekto nuostatos, nebent jai pavyks užsitikrinti kitų šalių pritarimą savo siūlomai alternatyvai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau dauguma "bendraminčių" mažųjų ir vidutinių Europos valstybių turi kitų minčių.

Šios šalys teigia, kad didžiosios šalys, tokios, kaip Vokietija, Prancūzija, Italija ir Didžioji Britanija, skatinamos V. Giscard'o d'Estaing'o, pasinaudojo Konventu, siekdamos išsikovoti daugiau galių, todėl jos ketina reikalauti peržiūrėti Konstitucijos projektą.

Tarp daugiausiai nesutarimų keliančių klausimų yra Europos Komisijos, bloko vykdomosios institucijos, dydis ir sudėtis, taip pat dabartinio rotacinio pirmininkavimo ES ateitis, ES integracijos gynybos srityje lygis ir tai, ar Konstitucijos tekste turėtų būti paminėti Dievas ar krikščionybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau karščiausios diskusijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje vyks dėl balsavimo teisių.

"Šis klausimas bus išspręstas Europos Sąjungos Vadovų Tarybos (susitikime), paskutinę dieną, paskutinę naktį, paskutinį vakarą", - sakė vienas aukšto rango Vokietijos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Balsavimo teisės

Šalių, reikalaujančių iš naujo persvarstyti numatytą reformą, stovyklai vadovauja Lenkija ir Ispanija, kurių netenkina siūlymas, kad daugumai ES sprendimų priimti bus būtinas paprastosios daugumos valstybių narių, kurių bendras gyventojų skaičius sudarytų mažiausiai 60 proc. visų bloko gyventojų, pritarimas.

REKLAMA

Jos pageidauja, kad būtų išlaikyta dabartinė balsavimo sistema, kuri užtikrina maždaug po 40 milijonų gyventojų turinčioms Lenkijai ir Ispanijai beveik tokias pačias teises balsuojant, kokias turi Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija, nors jų gyventojų skaičius yra gerokai didesnis.

Daug ginčų sukėlusi "kvalifikuotos daugumos balsavimo" sistema buvo įtvirtinta 2000 metų Nicos sutartyje. Pagal ją Lenkija ir Ispanija turi po 27 balsus, tuo tarpu Vokietija (82 mln. gyventojų), Prancūzija, Britanija ir Italija (maždaug po 60 mln. gyventojų kiekvienoje) - po 29 balsus.

REKLAMA

"Lenkija nelaiko Nicos sutarties diskusijų objektu", - ketvirtadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis), stovėdamas greta Ispanijos vyriausybės vadovo Jose Maria Aznaro (Chosė Marijos Asnaro).

Vokietija, kuri moka ES daugiau, nei iš jos gauna, ir kuri daugiausiai laimės iš siūlomos balsavimo sistemos reformos, užsiminė, kad jos pozicija dėl lėšų skyrimo regioninei pagalbai, kurios pagrindinės gavėjos būtų Madridas ir Varšuva, po 2006 metų gali priklausyti nuo to, ar bus atsižvelgta į Berlyno nuomonę dėl Konstitucijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dešimt būsimųjų bloko narių, dauguma kurių yra nedidelės buvusios komunistinės Vidurio ir Rytų Europos šalys, siekia, kad kiekviena valstybė Europos Komisijoje turėtų savo komisarą su visomis balsavimo teisėmis.

Diplomatai neatmeta galimybės, kad galiausiai gali būti nuspręsta nuraminti Ispaniją ir Italiją, padidinus gyventojų skaičiaus barjerą iki 66 proc., kad būtų galima joms suteikti tokias pat blokavimo teises, kaip Prancūzijai ir Ispanijai, ir/arba skyrus joms daugiau vietų Europos Parlamente.

Baltijos ir keturių Vidurio Europos valstybių lyderiai atskiruose susitikimuose trečiadienį pasižadėjo kovoti už tokią bloko institucinę santvarką, kokiai šiais metais referendumuose pritarė jų piliečiai.

REKLAMA

V. Giscard'as d'Estaing'as, siekdamas didesnio ES veiklos efektyvumo, pasiūlė komisarų skaičių nuo dabar esančių 20, o jau kitais metais būsiančių 25, sumažinti iki 15-os, pagal lygios rotacijos sistemą renkamų iš valstybių narių.

Dauguma diplomatų prognozuoja, kad po audringų diskusijų Konvento parengtas Konstitucijos projektas vis dėlto bus priimtas padarius kelis esminius pakeitimus - jei ne iki gruodžio viduryje vyksiančio viršūnių susitikimo, tai vėliausiai iki vasario.

"Kad ir kokios diskusijos vyktų Tarpvyriausybinėje konferencijoje, galiausiai jie sustos ties dokumentu, kuris bus labai panašus į parengtąjį Konvento ir kurį galime laikyti tikru politiniu triumfu", - agentūrai "Reuters" sakė ES užsienio reikalų komisaras Chrisas Pattenas (Krisas Patenas).

REKLAMA

Tačiau kai kurių šalių vyriausybės gali norėti užtęsti derybas iki kitų metų, bent jau tam, kad neleistų S. Berlusconi pasiekti politinės pergalės po to, kai jis liepą šokiravo Europą, palyginęs vokiečių europarlamentarą su nacių koncentracijos stovyklos prižiūrėtoju, sakė diplomatai.

"Reuters"-BNS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų