chrisas pattenas

Per Europos politikos apžvalgas dar visai neseniai nušnarėjo “didžiųjų trijulės” - Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų - susitikimo sukeltas nerimas dėl galimos stipriųjų valstybių “direktorijos” Europos Sąjungoje. Vertindami tą susitikimą apžvalgininkai sutarė, kad trys didžiosios valstybės vargu ar pajėgs veikti ES vidaus politiką, tačiau jos gali daryti įtaką užsienio politikai ir gynybai. Galima pridurti, kad iš “trijų didžiųjų” tokios įtakos itin siekia Prancūzija.

Teisininkai pažymi, kad kai kuriais sukčiavimo atvejais Rusijoje sukčiaus turtą - įskaitant akcijas - gali pasisavinti valstybė. Kita vertus, tyrimų institutas “Stratfor” mano, kad Putinas siekia iš Rusijos pramonės išstumti vadinamuosius oligarchus, iškeičiant juos į užsienio investuotojus, kurie esą būtų mažiau linkę kištis į politiką.

Šį penktadienį (10.24) Madride baigsis Irako atstatymui skirta tarptautinė valstybių donorių konferencija. Jos dalyvės turėtų įsteigti vieną ar du paramos Irakui fondus bei susumuoti savo įsipareigojimus dėl finansinės paramos. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų komisaras Chrisas Pattenas (Krisas Patenas) prognozuoja, kad valstybės donorės pasižadės suteikti Irakui pagalbos už maždaug 30 mlrd. JAV dolerių.

Ispanijos sostinėje Madride ketvirtadienį (10.23) prasidėjo tarptautinė donorų konferencija dėl Irako atstatymo, kurios metu, kaip viliasi Bagdadas ir Vašingtonas, karo nualintai šaliai ant kojų pastatyti bus skirta milijardai dolerių. Dvi dienas užtruksianti konferencija prasidėjo maždaug 300 privačių kompanijų, tarp kurių yra 124 firmos iš Europos Sąjungos, 19 - iš Jungtinių Valstijų ir 25 - iš Irako, atstovų susitikimu.

Dar vienas Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukšto lygio susitikimas vyks iškilus rimtai tarpusavio santykių krizei, kurią didina Ukrainos užsienio politikos gairių nekonkretumas ir neseniai Kijevo pasirašytas susitarimas kurti ekonomikos sąjungą su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu, sako Ukrainos politologai ir užsienio diplomatai.

Šeštadienį (10.04) Romoje užvirs lemiama kova dėl įtakos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (ES), kai prie derybų stalo susės 25 dabartinių ir būsimųjų bloko valstybių narių lyderiai, pradėsiantys karštas diskusijas dėl pirmosios Europos Konstitucijos. Po įžanginių kalbų buvusio fašistų diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) Kongresų rūmuose Romos EUR priemiestyje ES didžiųjų ir mažųjų šalių vadovai pradės derybas dėl balsavimo teisių ir vietų svarbiausiose Europos institucijose.

Pasak verslo dienraščio "Financial Times" Europos Komisija pokariniam Irako atstatymui tikriausiai skirs vos 200 mln. eurų. Ši suma yra gerokai mažesnė, nei pageidautų Jungtinės Valstijos, ar ta, kurią europiečiai skyrė Afganistano atstatymui. Menka suma, kurią Europos Komisija turėtų skirti kitą mėnesį vyksiančioje donorų konferencijoje, rodo atsainią reakciją į JAV prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) raginimus suteikti Irakui daugiau tarptautinės karinės ir finansinės paramos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai patvirtino savo šalių norą dalyvauti atstatant Iraką, tačiau ir toliau nurodo, kad šiame procese turi dalyvauti Jungtinės Tautos (JT). Vėlai pirmadienį baigdami Briuselyje vykusias derybas, ministrai patvirtino "ES pasirengimą dalyvauti atstatant Iraką pagal JT Saugumo Tarybos 1483-iąją rezoliuciją". Ši gegužės 22 dieną priimta rezoliucija formaliai panaikino sankcijas, kurios Irakui buvo pradėtos taikyti po 1990-ųjų invazijos į Kuveitą.

Nepaisant Europos Sąjungos susiskaldymo Irako klausimu bloko lyderiai trečiadienį (04.16) nutarė, kad naują ES konstituciją ruošiantis forumas jos projektą turėtų pateikti iki birželio 20 dienos. Pasak ES diplomatų, Konvento dėl Europos ateities darbas gali užsitęsti dėl karo Irake, vien jau todėl, kad kilo nesutarimų dėl bendros užsienio ir saugumo politikos.