Pirmasis iš ketvirtadienio darbotvarkės išimti valstybės tarnybos reformą paprašė valstietis Aurelijus Veryga.
„Argumentas labai paprastas. Matėme du kartus, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Dabar su kosmetiniais ir techniniais pataisymais yra pasakyta, kad jau ne. Manome, kad rimtai reikia žiūrėti į prieštaravimą Konstitucijai. Frakcijos vardu prašyčiau šį klausimą išimti“, – kalbėjo A. Veryga.
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad iš darbotvarkės reformą reikia išimti ir dėl to, kad ją pristatyti ruošėsi premjerė Ingrida Šimonytė.
A. Širinskienės tvirtinimu, pagal Vyriausybės nutarimą, valstybės tarnybos reformą Seimui galėjo pristatyti tik vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė arba viceministrai, o premjerė tokių įgaliojimų neturi.
„Nedarykime dar vienos konstitucinės klaidos ir neleiskime šio projekto pristatyti asmenims, kurie neturi tam įgaliojimų“, – prašė A. Širinskienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ministrui pirmininkui įgaliojimų pristatyti projektą nereikia. Ši premjerės frazė sukėlė nepasitenkinimo šūksnius iš opozicijos.
„Nors man labai patiko kolegės Ingridos mintis, kad ji yra Vyriausybė, bet, deja, taip nėra. Vyriausybei atstovauti bet kokiais klausimais sprendžia ministrų kabinetas, priimdamas nutarimą. Čia nieko nepadarysi. <...> Kol nebus naujo nutarimo, prie visos pagarbos ministrei pirmininkei, ji nėra Vyriausybė ir negali šios funkcijos atlikti“, – į I. Šimonytės pasisakymą reagavo buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad tuo atveju, jei premjeras negali pristatyti klausimo, tuomet nutarimu nurodoma, kas iš ministrų ar viceministrų tą darys.
„Jokių išimčių premjerams nėra suteikta“, – konservatoriui prieštaravo kitas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Diskusija įkvėpė pasisakyti ir Petrą Gražulį.
„Taip išeitų, kadangi Čmilytė Seimo pirmininkė, tai ji už mane gali kalbėti, mano projektus pristatinėti? Nesąmonė, niekada! Aš niekada su jos pozicija nesutinku. Beveik“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Neteisinga paralelė. Aš jūsų projektų nepristatinėčiau, Petrai“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ši Seimo pirmininkės frazė Seimo salėje palydėta juoku ir aplodismentais.
Seimo nariai galiausiai nusprendė valstybės tarnybos reformos iš darbotvarkės neišimti.
Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dukart Seimo salės nepasiekusiam ir Vyriausybėje taisytam projektui šįkart duris atvėrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Jis trečiadienį valdančiųjų balsais nusprendė, kad Vyriausybės teikiama formuluotė dėl maksimalių pareiginės algos koeficientų neprieštarauja Konstitucijai.
Tuo metu Seimo Teisės departamentas tvirtina priešingai – jo teigimu, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankama, o nuostata, jog konkretūs maksimalūs koeficientai būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neatitinka Konstitucinio Teismo (KT) doktrinos.
Seimo teisininkų teigimu, pagal KT išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, jame aiškiai nurodant skaičiavimo kriterijus, minimalius ir maksimalius koeficientus.
Vyriausybė vieną kartą jau taisė šią įstatymo vietą, nes pirminiame variante maksimalaus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficiento išvis nebuvo numatyta.
Su naujausiomis Seimo teisininkų pastabomis Vyriausybė nesutinka. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė BNS yra sakiusi, kad jų ir konstitucinės teisės specialistų, su kuriais konsultavosi, požiūriu, Seimui teikiamas siūlymas atitinka KT doktriną.
Pirmadienį Ministrų kabinetas valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus taisė, reaguodamas į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.
Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
