„Raginimas ar spaudimas Taivano pusei pervardinti savo atstovybę rodytų, kad Lietuva atsitraukia nuo savo deklaruojamų principų, kad priklaupia prieš autoritarines valstybes dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Tai sunkiai suvokiama pozicija“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.
„Mano nuomone, žala Lietuvai būtų, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Lietuva pasirinko kryptį bendradarbiavimo su demokratijomis Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Ir dabar blaškytis, atsukinėti šį sprendimą reiškia rodyti Lietuvą kaip ypatingai nenuoseklią, besiblaškančią ir pasiklydusią iš esmės tarp vertybių“, – pridūrė ji.
URM rugsėjį pateikė Taivaniečių atstovybei prašymą pakeisti pavadinimą žiniasklaida
Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį pranešė, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjį įteikė Taivaniečių atstovybės Vilniuje atstovams neoficialų dokumentą su raginimu per savaitę pakeisti atstovybės pavadinimą.
Dokumente teigiama, kad atstovybės pavadinimas trukdo plėtoti ekonominius Lietuvos ir Taivano santykius, nes dėl jo sunkumų esą patiria verslo atstovai.
Pats Lietuvos diplomatijos vadovas aiškino, jog ši informacija yra netiksliai pateikta, ir atsisakė ją komentuoti.
V. Čmilytė-Nielsen kritikavo ir būdą, kuriuo šis klausimas buvo sprendžiamas – be Seimo ir Užsienio reikalų komiteto (URK) informavimo.
„Kaip suprantu, Seimas iki pat paskutinės minutės nebuvo informuotas. (...). Dabar vis daugiau lenda faktų, kurie patvirtina, kad tokie pokalbiai vyko (...). Kažkokie pasiteisinimai, kad URK neturėtų žinoti, kad galbūt ta informacija gali pasklisti, manęs tikrai neįtikina. Jeigu Vyriausybėje yra toks matymas, jo reikėtų neneigti, o jį viešai deklaruoti, taip pat deklaruoti ir argumentus“, – teigė politikė.
Pasak Liberalų sąjūdžio lyderės, tokį Vyriausybės elgesį galėjo lemti noras išvengti plačios viešos diskusijos dėl rizikingo sprendimo, ypač prieš Lietuvai pradedant pirmininkavimą ES Tarybai.
Politikė teigė, kad liberalai jau praėjusią savaitę kreipėsi į užsienio reikalų ministrą, kviesdami jį į frakciją atsakyti į klausimus dėl santykių su Kinija ir Taivanu.
Kaip rašė BNS, Taivaniečių atstovybė Lietuvoje praėjusią savaitę feisbuke išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, skaidrumu ir partneryste.
Atstovybė taip pat pareiškė, kad viešos diskusijos apie Taivano ir Lietuvos santykius turėtų būti grindžiamos patikrintais faktais, o ne nepagrįstomis prielaidomis ar spekuliacijomis.
Pareiškime nebuvo nurodyta, kokius konkrečius viešus pasisakymus ar diskusijas atstovybė komentuoja.
BNS taip pat praėjusią savaitę skelbė, kad lapkričio 11–12 dienomis į Lietuvą turėtų atvykti Kinijos diplomatai, kurie planuoja susitikti su URM atstovais ir Seimo narių grupe, siekiančia normalizuoti diplomatinius santykius su Pekinu.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, jog tikisi iki metų pabaigos pasiekti proveržį derybose su Kinija. Siekį atkurti diplomatinį atstovavimą jo Vyriausybė yra įtraukusi į savo programą.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Reaguodama į šį sprendimą, Kinija vienašališkai sumažino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio.
Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
