REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nauja Didžiojo Britanijoje pradėjusi plisti koronaviruso atmaina jau spėjo sukelti daug nerimo, mat nors greičiausiai ir nesukelia sunkesnės ligos formos, šis viruso štamas plinta kur kas greičiau. Profesorius Saulius Čaplinskas aiškina, kaip galėjo įvykti viruso mutacija.

Nauja Didžiojo Britanijoje pradėjusi plisti koronaviruso atmaina jau spėjo sukelti daug nerimo, mat nors greičiausiai ir nesukelia sunkesnės ligos formos, šis viruso štamas plinta kur kas greičiau. Profesorius Saulius Čaplinskas aiškina, kaip galėjo įvykti viruso mutacija.

REKLAMA

Kas kol kas tikrai aišku, šio viruso plitimas gali būti net 70 proc. greitesnis. Kaip  aiškino specialistas, kadangi viruso reprodukcijos rodiklis yra 0,4 aukštesnis, tokiu atveju virusas gali užkrėsti daugiau žmonių

„Jis greičiau pateka į ląsteles, jam sudaromos geresnės sąlygos plisti. Kitaip sakant, jis tuomet laimi varžybas prieš kitus štamus ir taip jau atsitiko, kad kai kuriose Anglijos rajonuose šio viruso yra diagnozuoja jau daugiau nei 60 proc.“, – sakė virusologas.

Kaip įvyko viruso mutacija?

Kaip šitas štamas atsirado? Anot profesoriaus, viena iš versijų yra ta, kad galbūt konkretaus žmogaus organizme virusas ilgai „gyveno“.

REKLAMA
REKLAMA

„Ir per vieną ligos ciklą virusas turėjo galimybę daug kartų mutuoti to paties žmogaus organizme“, – sakė jis.

Kartu S. Čaplinskas pabrėžė, kad pačio šalies, kur atsirado viruso atmaina, akcentuoti nevertėtų, nes čia kalbama ne apie teritoriją, o konkretų žmogų. 

REKLAMA

„Atitinkamai tai gali ir kitiems žmonėms atsitikti, kai kažkokių imuniteto ar kitokių savybių virusas ilgiau persistuoja organizme, tiesiog naudojasi galimybe greitai daugintis.

O kai tai vyksta, tada virusas ir mutuoja, kinta. Todėl tai dar viena priežasčių, kodėl svarbu, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų ir kuo trumpiau sirgtų“, – atkreipė dėmesį jis.

Natūralus procesas

Mokslininkai jau ne karą akcentavo, kad virusų mutavimas – įprastas dalykas. Tokiu būdu jie prisitaiko prie aplinkos ir siekia kuo ilgiau išgyventi.

„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius.

REKLAMA
REKLAMA

Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą yra pasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė.

Pagrindo nerimauti dėl skiepų efektyvumo nėra

Nors dar visų atsakymų, kol kas teigiama, kad mutacija neturės poveikio skiepų efektyvumui.

„Kai kalbame apie viruso mutacijos, mums yra svarbu ne pats faktas, nes natūraliai virusas pasikeičia. Bet kalbant apie vakcinas yra svarbu, ar mutacija yra įvykusi atitinkamame baltyme, jo sekoje. Ir kol kas tų pasikeitusių aminorūgščių nėra daug“, – sakė VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Griežtesni karantino ribojimai

Portalas tv3.lt primena, kad šventiniu laikotarpiu taikomi griežtesni judėjimo apribojimų. Nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. 24 val. gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamą savivaldybę. 

Išimtys numatomos, kai gyventojai vyksta į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai darbas yra kitose savivaldybėje.

Taip pat išimtys numatomos asmenims, kurie vyksta dėl sveikatos priežiūros paslaugų ar kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykti į kitą savivaldybę neišvengiamai būtina.

REKLAMA

Taip pat draudimas netaikomas asmenims (vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams), vykstantiems į savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto.

Policija organizuos stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. 

Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, bus įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai. Kiekviename poste dirbs mažiausiai du pareigūnai, didelio eismo intensyvumo postuose bus pasitelkiami viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pasieniečiai, policijos rėmėjai, šauliai, taip pat karo policija.

REKLAMA

Judėjimo kontrolė vyks nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki 27 d. 21 val., taip pat nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3 d. 21 val.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų