Robas McCallumas, povandeninių ekspedicijų ekspertas, anksčiau konsultavęs „OceanGate“ rinkodaros ir logistikos klausimais, laikraščiui „The New Yorker“ sakė, kad gavo pirminius pranešimus apie lemtingą paskutinį „Titano“ panirimą.
R. Macallumas, kuris tuo metu keliavo su ekspedicija į Papua Naująją Gvinėją, apie tragišką baigti sužinojo faktiškai iškart.
Pranešimas, kurį gavau iš karto po įvykio – gerokai prieš jiems dingstant – buvo toks, kad povandeninis laivas artėja prie t3,5 tūkst. metrų gylio“, – sakė jis „New Yorker“.
Ekspertas pareiškė, kad prieš prarasdamas ryšį su laivu-baze vandens paviršiuje povandeninis aparatas atkabino balastus, o tai rodė galimą mėginimą iškilti į paviršių, o tik tuomet prarado ryšį.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad svorių atkabinimas nebūtinai reiškia, jog ekspedicija į „Titaniką“ buvo nutraukta. „Mes nežinome, – sakė jis. – Greičiausiai niekada ir nesužinosime.“
R. McCallumas yra vienas iš nuotykių ir ekspedicijų bendrovės „EYOS Expeditions“ įkūrėjų. Anksčiau jis yra vadovavęs nardymo operacijoms prie „Titaniko“ laivo nuolaužų ir kitose giliavandenėse vietose. Tačiau jis naudojo povandeninius laivus, skirtus pasiekti 19 000 pėdų gylį, ir povandeninį laivą, kurį, skirtingai nei „OceanGate“ laivas, ekstremaliam gyliui pasiekti patvirtino jūrų klasifikavimo bendrovė DNV.
Vienu metu jis nuolat bendravo su „OceanGate“ generaliniu direktoriumi Stocktonu Rushu ir lankėsi „OceanGate“ dirbtuvėse, rašo „New Yorker“. R. McCallumas yra mažiausiai antrasis asmuo, viešai pareiškęs, kad "Titanas" atkabino svarmenis ir galimai bandė pakilti į viršų dar prieš jam sprogstant.
„Titaniko“ režisierius, giliavandenių vandenų ekspertas Jamesas Cameronas birželio 24 d. „ABC News“ taip pat sakė, kad iš „bendruomenės vidaus“ girdėjo, jog „Titanas“ numetė svarmenis ir kad laive esantys žmonės „bandė suvaldyti avarinę situaciją“.
Laivas prarado ryšį su savo motininiu laivu birželio 18 d., maždaug po pusantros valandos kelionės, kurios metu penkis žmones gabeno apie 4 tūkst. metrų po vandeniu iki „Titaniko“ nuolaužų.
Tokiame gylyje „Titanas“ greičiausiai sprogo su tokia jėga, kad viduje buvę žmonės žuvo iš karto, neturėdami laiko net suvokti, kad kapsulės korpusas sugriuvo.
Valdžios institucijos vis dar tiria imploziją ir šiuo metu neaišku, ar penki keleiviai žinojo apie gresiantį pavojų, ar buvo iš anksto įspėti apie korpuso gedimą.
Tačiau J. Camerono ir R. McCallumo pasakojimai apie nardymo laiką leidžia manyti, kad bent vienas laive buvęs asmuo galėjo – dėl kol kas nežinomų priežasčių – iš anksto pastebėti, kad kažkas nutiko, ir nuspręsti nutraukti kelionę.
Anksčiau „OceanGate“ buvo nutraukusi „Titano“ bandomuosius panirimus, kuomet vieną kartą povandeniniame laive sugedo viena iš varomųjų sistemų, o kitą kartą – kai nuo laivo atsiskyrė kelios plūdės. Bendrovė nutraukė daugiau „Titan“ panirimų, nei jų užbaigė, rašoma „The New York Times“.
Buvę keleiviai taip pat pasakojo, kad „Titan“ nuolat susidurdavo su akumuliatoriaus ir balasto sistemos problemomis.
