7 prasmukėliai
Tik (o gal net?) septyni dabar jau buvusio Lietuvos ministrų kabineto nariai turėjo susitaikyti su „pažeminimu pareigose“ ir garbingą ministro titulą iškeisti į nebe tokį garbingą paprasto Seimo nario darbą. Kita vertus, tokią rotaciją galima laikyta įprasta. Lietuvoje sėkmingai veikiant vadinamajam švytuoklės principui, turbūt niekas nebūtų nustebęs, jei tie patys dabar jau buvę ministrai jau kitos kadencijos metu sugrįš į savo šiltus postus.
Tačiau dabar gyvenimas ne toks saldus. Buvusiems ministrams tenka susitaikyti su politine realybe ir atsitraukti į opoziciją. Buvusiam užsienio reikalų ministrui, konservatoriui Audroniui Ažubaliui, dabar tenka tenkintis tik Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininko postu. Komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas eis ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, konservatorius Donatas Jankauskas. Jis šį darbą dirbs Audito komitete.
Dar viena konservatorė, vadovavusi Krašto apsaugos ministerijai, Rasa Juknevičienė valdančiuosius kritikuoti galės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kukliai darbuosis Seimo kaimo reikalų komitete. Galiausiai buvęs šalies premjeras Andrius Kubilius eis atsakingas opozicijos lyderio pareigas.
Panašiais ir dar kuklesniais „postais“ tenkinsis ir liberalai Eligijus Masiulis (buvęs susisiekimo ministras), Gintaras Steponavičius (buvęs švietimo ir mokslo ministras) bei Remigijus Šimašius (buvęs teisingumo ministras). Liberalų sąjūdžio lyderis tenkinsis tik savo frakcijos seniūno pozicija bei naryste Audito komitete. Frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius dirbs Europos reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetuose. Na, o R. Šimašiui teko tik narystė Ekonomikos komitete, ir tiek...
Vienintelis be Seimo nario mandato esantis, tačiau dėl darbo visiškai ramus buvęs ministras yra Arūnas Gelūnas. Jis jau nuo gruodžio mėnesio persikraustė į Paryžių, kur pradėjo eiti ambasadoriaus prie UNESCO pareigas. Šį postą jam jau anksčiau buvo numačiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir turbūt A. Gelūnas išvykimo toliau nuo Lietuvos politinių peripetijų net ir nevertina kaip „pažeminimo pareigose“.
Užtarnautas poilsis
Ir vis dėlto minėtų Seimo narių „pažeminimas pareigose“ dar nėra pats baisiausias dalykas pasaulyje, palyginti su tais ministrais, kurie po šios kadencijos ir solidžių postų apskritai liko be darbo. Tiesa, ne visi tą savo darbą ir siekė išlaikyti. Tik Ingrida Šimonytė, tiek Rimantas Žylius, tiek ir Arvydas Sekmokas dar prieš Seimo rinkimus pareiškė, kad rinkimuose dalyvauti neketina. O ir nežinia, ar apskritai šiems ministras toks įtemptas darbas patiko.
Beveik dvejus metus ūkio ministro pareigas ėjęs, iš privataus verslo į politiką perbėgęs R. Žylius po Seimo rinkimų tvirtino, kad metas po rinkimų jam bus poilsio ir apmąstymų laikas, kurio metu jis turėtų rasti sprendimą, ką veikti toliau. R. Žylius yra pareiškęs, kad nors politikoje jis ir mato daugiau iššūkių, vis dėlto jis iš karto žinojo, kad į grįš į savo ankstesnę sritį.
Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė iš karto po Seimo rinkimų pareiškė, kad tuojau pat imtis kito darbo neketina. Ekonomistė tvirtino, kad planuoja „ilgas atostogas“, per kurias ir nuspręs, kur galėtų geriausiai pritaikyti savo žinias ir patirtį. Tiesa, savo „ilgųjų atostogų“ metu I. Šimonytė gana aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje, kritikuodama naujosios valdančiosios daugumos programą. Naujo darbo ji iki šiol nerado, nors ir buvo pasklidę gandai, kad ekonomistė gali būti paskirta į Lietuvos banko valdybą ar netgi galėtų tapti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
Tačiau laikinai pabėgti iš politikos ketino ne visi buvę ministrai. Bent jau Seimo nario mandato siekė nepartinis buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, liberalcentristas Artūras Melianas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, dar vienas liberalcentristas Raimondas Šukys.
