Šių metų birželį Marius Kuprionis savo namuose atliko pakartotinį būsto pritaikymą. Pritaikymo metu jo namuose buvo įrengtas lubinis keltuvas, padedantis persikelti ant tualeto ar dušo kėdutės. Būtent šis įrenginys, pasak Mariaus, ženkliai padidino savarankiškumą naudojantis vonios patalpa. Dabar namiškiams reikia skirti daug mažiau dėmesio jam padedant.
„Pats procesas vyko labai sklandžiai. Parašiau prašymą Ukmergės rajono savivaldybei, Būsto pritaikymo komisija įvertino poreikį, supažindino su preliminariu darbų aprašu ir išlaidų sąmata. Pasirašėme savarankiško būsto pritaikymo darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo sutartį. Susiradau rangovus, jie atliko darbus. Rangovų išrašytas sąskaitas perdaviau savivaldybės atsakingai darbuotojai ir sulaukiau apmokėjimo“, – apie procesą pasakoja jis.
Nors iš pirmo žvilgsnio būsto pritaikymas gali atrodyti sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, pasak ukmergiškio, visa reikalinga informacija apie pritaikymą ir kontaktinius asmenis lengvai randama savivaldybių interneto puslapiuose. Labai naudinga jam buvo ir patirčių mainai tarp žmonių, judančių vežimėliu.
„Pagalbą būsto pritaikymo klausimais teikia Agentūra, savivaldybės ir žmones su negalia atstovaujančios organizacijos. Ypač išsamias konsultacijas teikia Lietuvos paraplegikų asociacija. Todėl visus, kuriems būsto pritaikymas yra aktualus, raginu nedvejoti ir drąsiai imtis veiksmų. Tikrai įsitikinsite, kokią didelę naudą tai suteikia žmogui, turinčiam negalią“, – sako Marius.
Norinčių pritaikyti būstą skaičius kasmet auga
Agentūros duomenimis, 2024 metų sausio 1 d. buvo gautas 1571 prašymas ir per 2024 m. asmenims su negalia buvo pritaikyti 743 būstai, iš jų – 286 būstai pritaikyti savarankiškai, kai žmogus pats arba padedamas artimųjų pritaikė savo gyvenamąją aplinką pagal individualius poreikius. Tuo tarpu 2025 metų sausio 1 d. gauti net 1976 prašymai.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis, jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir yra:
– individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis bei asmuo turi judėjimo sutrikimų;
– judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir asmuo naudojasi bent viena iš judėjimo techninės pagalbos priemonių;
– individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų;
– individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl regos sutrikimo .
Kaip pasakoja Agentūros vadovė Eglė Čaplikienė, prašymus dėl būsto pritaikymo priima savivaldybių administracijos pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Kartu su prašymu pateikiamas asmens su negalia pažymėjimas (jeigu Agentūros registre nėra informacijos apie nustatytą neįgalumo ar dalyvumo lygį), asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei kita svarbi informacija.
„Žmonės, turintys negalią, ne tik gali, bet ir privalo gyventi visavertį, patogų ir sklandų gyvenimą. Ypač savo namuose. Paraiškų kasmet daugėja ir labai džiugu, kad žmones veikti paskatina rekomendacijos bei gerieji pavyzdžiai. Tai rodo, jog informacija apie būsto pritaikymo galimybes pasiekia vis platesnį ratą žmonių, o jų motyvacija imtis veiksmų nuolat auga“, – sako E. Čaplikienė.
Džiaugiasi informuotumu, daugėja poreikį jaučiančių visuomenės grupių
Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis pastebi, kad nors klausimų dėl būsto pritaikymo žmonėms, turintiems negalią, kyla, jų nėra tiek daug, kiek iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
„Agentūra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai komunikuoja ir skelbia svarbiausią informaciją apie galimybes pritaikyti būstą. Todėl net ir tie, kurie kreipiasi į mus konsultacijos, dažniausiai jau būna susipažinę su dalimi svarbiausių aspektų. Be to, dažnai skatinamas ir savarankiškas būsto pritaikymas, kuris kai kuriais atvejais leidžia greičiau pasiekti rezultatą, nes žmogus pats gali pasirinkti įmonę ar individualią veiklą vykdantį specialistą ir savarankiškai įsigyti reikalingas medžiagas“, – teigia jis.
Pasak E. Grigonio, bene dažniausiai kylančios problemos yra techninio pobūdžio ir skirtingo teisės aktų interpretavimo, o kartais ir reguliavimo spragų, kurias iš anksto ir sudėtinga numatyti dėl aplinkybių sudėtingumo.
„Jeigu tai daugiabutis ir reikia įrengti įvažiavimą, tenka spręsti, kokį variantą rinktis – laiptų keltuvą, rampą ar keltuvą per balkoną. Kartais savivaldybės nespėja laiku įvertinti poreikio. Taip pat, jei darbus vykdo savivaldybė, per viešuosius pirkimus pasamdyta įmonė gali turėti daug užsakymų ir nespėti visko atlikti laiku“, – apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės, turintys negalią, pritaikant būstą pasakoja jis.
Nors būsto pritaikymas aktualiausias ir dažniausiai finansuojamas žmonėms, turintiems judėjimo negalią, vis dažniau apie jo svarbą kalba ir kitos visuomenės grupės. Jos viliasi, kad ateityje bus dar daugiau lankstumo bei platesnis išlaidų kompensavimo vertinimas.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė pasakoja, kad gaunama vis dažniau užklausų dėl būsto pritaikymo iš šeimų, auginančių autistiškus vaikus.
„Dažniausiai šeimos teiraujasi dėl apsauginių plėvelių ant stiklo, siekiant išvengti dūžių, taip pat balkonų apsaugų, langų užraktų, tvorų įrengimo vaikams, kuriems būdingas padidintas aktyvumas ir menkas savisaugos jausmas. Kiti dažni poreikiai – dušo aplinkos tekstūros keitimas, kai vaikas dėl jautrių pojūčių negali liestis prie įprastų paviršių, paminkštintos kambario sienos, jei vaikui būdinga savižala, pavyzdžiui, intensyvus galvos kartotinis baksnojimas į sieną. Taip pat garso izoliacija, jei vaikas jautrus garsams arba linkęs garsiai šaukti“, – pasakoja ji.
Pasak L. Sasnauskienės, augantis susidomėjimas būsto pritaikymu tarp įvairių visuomenės grupių yra natūralus. Mat lygiai taip pat, kaip pritaikytas būstas tampa neįkainojama pagalba žmogui, turinčiam judėjimo negalią, taip struktūruota aplinka, sensorinės priemonės ar taktiliškai priimtinos medžiagos padeda ir vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų, savarankiškai orientuotis, mokytis bei vystytis.
Daugiau apie procesą galima rasti čia: https://anta.lrv.lt/lt/naujienos/daugeja-zmoniu-su-negalia-norinciu-pritaikyti-busta-savarankiskai/
Šis straipsnis yra dalis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos informacinės kampanijos „Jokio skirtumo, su ar be negalios. Atviros durys visiems“, kuria siekiama mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės supratimą apie žmonių su negalia įtrauktį, informuojant apie asmenų su negalia įtraukties procesą (apimant negalios politikos įgyvendinimą ir jos priemones), tuo pačiu plėtojant „Jokio skirtumo, su ar be negalios“ konceptą, informuojant visuomenę apie atviras ir visiems prieinamas paslaugų teikimo, darbo vietas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
