„Aš esu įsitikinęs, kad šis klausimas Lietuvoje – mūsų santykiai su Kinija, mūsų santykiai su Taivanu – 80 proc. yra vidaus politikos klausimas, o ne užsienio politikos klausimas pasidaręs. Labai mums reikėtų tų vietų, kur mes kalbėtume apie Lietuvos interesus (...), bet šiuo metu viskas vyksta apie tai, kam uždėti etiketę priešo, kas yra dar koks negerietis. Tai yra nesolidu ir nerimta“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Taip jis kalbėjo po Seimo Užsienio reikalų komiteto uždaro posėdžio, kurio metu iš ministro parlamentarai norėjo išgirsti esamą derybų su Taivanu ir Kinija situaciją.
Ministras taip pat patvirtino, kad ketvirtadienį vyks darbinis Kinijos diplomatų susitikimas su Užsienio reikalų ministerijos atstovais, tačiau pabrėžė, kad iš šio susitikimo nesitiki nei didelio proveržio, nei nusivylimo.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilnius leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio. Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo pernai gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį pranešė, kad Lietuva rugsėjį pasiūlė Taivanui keisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą mainais į kelis dvišalius ekonominius susitarimus ir specialiojo pasiuntinio Taivanui pareigybės įsteigimą URM.
Anot portalo, URM pateiktame pasiūlyme Taivanas buvo paragintas pakeisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą iki spalio 1 dienos.
K. Budrys tikina, kad derybose su Taivanu buvo kalbėta apie galimą salos atstovybės Lietuvoje pavadinimo pakeitimą, tačiau tvirtina, jog tai nebuvo ultimatumas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
