„Dalis tų iššūkių yra susiję vis dar su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje tiek statusu, tiek pavadinimu, ir apie tai kalbamės. Man nėra jokių tabu kalbėtis su kitomis pusėmis, kalbant apie temas, siekiant įsivertinti pozicijas, siekiant suprasti, galų gale, tam tikras ribas“, – interviu naujienų portalui „15min“ antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį pranešė, kad Lietuva rugsėjį pasiūlė Taivanui keisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą mainais į kelis dvišalius ekonominius susitarimus ir specialiojo pasiuntinio Taivanui pareigybės įsteigimą Užsienio reikalų ministerijoje.
Anot „Delfi“, Užsienio reikalų ministerijos pateiktame pasiūlyme Taivanas buvo paragintas pakeisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą iki spalio 1 dienos.
K. Budrys teigia, kad tai nebuvo ultimatumas.
„Galų gale jau pusantro mėnesio praėjo, ar ne? Tai jeigu ultimatumas, tai kur ta kita pusė tada? Tai aš tą neigiu, kad buvo koks nors ultimatumas“, – kalbėjo ministras.
Diskusijos dėl Taivaniečių atstovybės
„Delfi“ antraštėje teigiama, jog Lietuvos ministerija „spaudžia“ Taivaną pakeisti atstovybės pavadinimą, tačiau žodžio „ultimatumas“ pranešime nebuvo.
Pasak K. Budrio, derybas su Taivanu bandyta vykdyti konfidencialiai siekiant jų sėkmės ir dėl paties Taipėjaus prašymo, saloje lapkritį vyksiant vietos savivaldos rinkimams.
Lietuva pasiūlė Taivanui keisti atstovybės pavadinimą siekdama atkurti diplomatinius santykius su Kinija, kuri šį pavadinimą laiko Vilniaus pagalba Taivanui įtvirtinant valstybingumą.
Pasak K. Budrio, diplomatinio atstovavimo atkūrimas nereikštų, jog Lietuva nuolaidžiauja Pekinui.
„Diplomatija yra tai, kas leidžia mums įgyvendinti savo interesus. Ir atvirkščiai, žinoma, kad diplomatija be principų yra irgi tiesiog nuolaidžiavimas. Tai nei vienas, nei kitas Lietuvai netinka“, – teigė ministras.
„Mes turime turėti kanalą, per kurį savo pozicijas ir išsakysime. Aš jau esu minėjęs ne vieną kartą situacijas konsulines, kurias mes turime, kurių negalime spręsti, nes neturime konsulinio atstovavimo Pekine“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas žadėjo, kad šiais klausimais nebus priimta „jokių nutrūktgalviškų ar žalingų sprendimų“.
Jis taip pat patvirtino, kad Lietuva konsultavosi dėl santykių su Kinija bei Taivanu su Jungtinėmis Valstijomis ir pasiūlymai Taipėjui buvo suformuluoti „remiantis šiais pokalbiais“.
Šią savaitę Lietuvoje viešės Kinijos diplomatų delegacija aptarti galimą diplomatinio atstovavimo atkūrimą.
Kritikai teigia, kad Lietuvos laikysena rodo nuolaidžiavimą Kinijai ir padarytų šaliai reputacinę žalą tarptautinėje bendruomenėje, įskaitant strateginius partnerius Vakaruose.
K. Budrys teigė norintis matyti daugiau objektyvumo Lietuvos viešojoje erdvėje šiais klausimais.
„Nuo ko irgi negaliu pabėgti – nuo vienos aplinkybės, kad iš Taivano pusės tikrai buvo didelės pastangos dėtos per šiuos penkerius metus investuoti į palankumą sau viešojoje erdvėje. Čia mes turėtume sau irgi vieną iš pamokų ateičiai pasidaryti, kur tas turėtų būti objektyvumas ir skaidrumas“, – sakė K. Budrys.
Paprašytas paaiškinti, ką turi omenyje, ministras teigė: „Aš nenoriu pasakyti, kad tai yra, sakykime, darbas už pinigus, aš kalbu apie palankumą, nes tikrai ne vienas milijonas per šį laikotarpį buvo išleistas į, sakykime, keliones, (...) ir verslo klase suskraidyti į Taivaną, praleisti savaitę, viešbučiai ir visa kita, tai yra taip pat dideli pinigai“.
„Iš Užsienio reikalų ministerijos pusės irgi esam išleidę rekomendacijas baigti šitas praktikas, nes, galų gale, tai yra neskaidru. Tai šitoj šiandienos situacijoj, man atrodo, tai yra ypač aktualu dėl viešojoje erdvėje reiškiamų pozicijų“, – kalbėjo politikas.
Visgi jis tvirtino nenorintis užklijuoti etiketės visiems valdžios kritikams.
„Aš tai įvardinu kaip aiškią aplinkybę, nes tai vertinu kaip pažeidžiamumą tam tikrą. (...) Esame pakankamai ekonomiškai pajėgūs patys organizuotis tam tikras veiklas, kai matome, kad tai atitinka mūsų užsienio politikos tikslus ir uždavinius“, – sakė ministras.
Taivanas antradienį pareiškė, kad keisti atstovybės pavadinimo šiuo metu neketina, o žiniasklaidos pranešimai šia tema kenkia Vilniaus ir Taipėjaus santykiams, paremtiems abipuse nauda ir bendromis vertybėmis.
BNS rašė, kad Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė – kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Reaguodama į tai, Kinija vienašališkai sumažino diplomatinį atstovavimą, o Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
