Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.
Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė Asta pasakoja, kokias eglutes grąžino jiems žmonės. Botanikai prieš šventes siūlė žaliaskares vazonuose išsinuomoti, o dabar eglutės grįžta namo. Ir ne visos tokios, kokios iškeliavo.
„Žmones nudžiugina, bet mus tai nelabai, kai yra grąžinamos jau besiskleidžiančiais pumpurais. Tai yra augantys ūgliukai, žmonėms tikrai labai gražu, mato, kad gyva eglutė, bet kai buvo pradėta grąžinti, kai čia buvo minus dvidešimt, tai visi ūgliukai tie nušalo“, – teigia botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
O dar kitas žaliaskares žmonės tiesiog ėmė ir apgenėjo. Nes taip jiems esą patogiau.
„Kartais būna tiesiog viršūnė nukirpta. Tiesiog išsinuomoja ir netelpa. Viršūnės turi kokias. Ar netelpa, pasirodo per aukšta, tai būna pakerpa“, – sako botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Kitoms išsinuomotoms vazonuose eglutėms žmonės tiesiog pagailėjo vandens ir jos į botanikos sodą parkeliavo jau pradėjusios džiūti.
„Na ir didžiausia problema – būna, kad perdžiuva. Vis tiek namuose šilta, ilgą laiką stovėjo, kai kurios eglutės net po mėnesį, nes anksti parsivežtos. Tai stovėdamos, net jei po trupučiuką užpiltas vanduo buvo, tai neperšlapo“, – atvirauja botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Eglutes vis dar meta prie konteinerių
Tad Botanikos sode veikia net eglučių ligoninė. Štai jos reanimacijos skyrius. Čia ir gydomos žmonių nustekentos žaliaskarės.
„Auginame jas grunte, prižiūrime, tvarkome, atgaiviname ir vasaros antroj pusėj sodiname į vazonus ir ruošiame nuomai, jei jos yra pasiruošusios ir atsigavusios. Jei ne – dar lieka metus. Tai čia tokia teritorija mūsų eglučių, reanimacija“, – sako botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Tačiau ne tik į Botanikos sodą parkeliauja šventes vos išgyvenusios eglutės. Kalnai nebereikalingų žaliaskarių pūpso viename iš jų surinkimo taškų. Čia taip pat apstu išmestų vazonuose pasodintų eglių. O ir prie konteinerių tokių atrasti galima.
Klaipėdiečiai mano, jog dažnai įvairūs medžių gelbėtojai įsivaizduoja, jog įsigiję eglę vazone taip ją išsaugos, o realiai žaliaskarė vis tiek žūsta ir atsiduria šalia konteinerio. Tad žmonės įsitikinę – jei tik nori pasirodyti prieš kitus, o nemoki egle rūpintis, imk nukirstą ar dirbtinę:
„Reikalauja priežiūros, žinoma. Tai ir spygliai, ir visa kita. Mes, sakau, su šeima visą eilę metų tik dirbtinę kažkaip. Aišku, maloniau yra gyva, bet dirbtinė praktiškiau.“
„Nu šiais metais labai prastai iš tikrųjų. Spygliai nukrito anksti, nors šiaip šildomos grindys. Ir laistėm, bet vis tiek nepavyko išlaikyti. Net neišlaukėm Trijų karalių. Išmetėm. Nu, ne išmetėm, lauke padėjom.“
„ – Žmona prižiūrėjo, laistėm, mylėjom labai, džiaugėmės. – Kodėl kiti neprižiūri, galvojat? – Nes suskiai.“
Žmonės pervertina savo galimybes
Klaipėdiečiams pritaria ir botanikai. Anot jų, žmonės dažnai pervertina savo galimybes pasirūpinti gyva eglute.
„Kaip mes juokaujame, Lietuvoje turbūt visi krepšinio ir želdynų žinovai. Tai tikrai daug būna, jog žmonės įsivaizduoja, kad jie viską žino, pasižiūri „Youtubėj“, internete ir viskas. Ir matai, kad kai kurie niuansai iš principo viskas gerai, viskas tvarkoj, bet kai kuriuos dalykus reiktų koreguoti“, – teigia botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Na, o Botanikos sodas šiemet siūlo naujovę. Čia galima atvežti ir nebūtinai išsinuomotą eglutę. Botanikai priima ir parduotuvėse pirktas, dar gyvas, vazonuose augančias eglutes. Jas perkelia į žaliaskarių ligoninę, kur, jei šios pasveiks, per kitas Kalėdas vėl kažką galės nudžiuginti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
