Didžiausias džiaugsmas, kai telefone jis išgirsta ligoninėje gulinčio tėvo balsą. Sunkią traumą patyrusįjį gydantis vilnietis medikas iškart pasakė, kad jis, sūnus, veždamas savo automobiliu tėvą, galėjęs jį pražudyti.
„Aš nesiruošiu bylinėtis su medikais. Nesitikiu sulaukti jokio atsiprašymo ir apgailestavimo dėl to, kas nutiko. Bet noriu, kad jiems būtų pamoka. Kad kitam žmogui nenutiktų taip, kaip atsitiko mums“, – sako Eltonis Mažuika.
Pasiūlė vežti savo transportu
Praėjusio antradienio popietę 71 metų biržietis Jonas Mažuika savo namų kieme darbavosi elektriniu varikliniu pjūklu ir patyrė traumą. Vyrui buvo nupjautas vienas pirštas, dar du ir plaštaka stipriai sužaloti.
Eltonis Mažuika tuo metu buvo darbe, kai jam paskambino mama ir pasakė apie nutikusią bėdą. Atskubėjęs E. Mažuika tėtį skubiai nuvežė į ligoninės priimamąjį. Kadangi šiuo metu karantinas, nukentėjusįjį lydinčio sūnaus į ligoninės priimamąjį neįleido. E. Mažuika tėtį paliko ligoninėje, o pats sugrįžo į darbą. Po keliolikos minučių jam vėl paskambino mama ir pasakė, kad tėtį reikia skubiai vežti į Vilnių, nes būtina plastikos chirurgų pagalba.
Medikai nurodė nusipirkti ledo, nes reikės šaldyti sužalotą ranką.
Eltonis paskambino žmonai, kad ši parūpintų ledo, o pats skubėjo į ligoninę. Pro ligoninės priimamojo duris tėtį išleido medicinos slaugytoja. Jo ranka buvo sutvarstyta. Slaugytoja informavusi, kad sužeistajam rekomenduojama važiuoti į Vilnių – ten ligonis esą bus sutvarkytas greičiau.
Pasak E. Mažuikos, tėvelis medikų lyg ir klausęs, ar jo negali vežti greitosios medicinos pagalbos automobilis, tačiau jam buvo neva pasakyta, kad „greitoji“ vežanti tik iki Panevėžio. Ir pasiūlyta negaišus laiko skubėti į Vilnių. Tėvo ranka buvo sutvarstyta, pro tvarstį kraujas nesisunkė. Sužeistasis atsisėdo priekinėje automobilio sėdynėje šalia sūnaus. Vyrai dar skubiai nuvyko iki Eltonio žmonos darbo, paėmė ledą, juo apdėjo sužalotą ranką ir išskubėjo į Vilnių.
Kelyje prasidėjo kraujavimas
Kelyje tarp Panevėžio ir Vilniaus pro rankos tvarstį ėmė sunktis kraujas. Jis ne šiaip lašėjęs, bet tiesiog varvėte varvėjo. Eltonis pagalvojo, kad grįžti į Panevėžį rizikinga, juolab kad buvo beveik pusiaukelėje į Vilnių. Ir traumuotasis, anot sūnaus, atrodęs palyginti neblogai, kalbėjęs, jo veidas buvęs rausvos spalvos. Tačiau kraujoplūdis vis stiprėjo. Tėvas sėdėjo visas permirkęs kraujyje. Sūnus svarstęs, kad gal reikėtų sukti į Širvintas, nes ten yra ligoninė. Bet vėl šovus minčiai, kad jeigu ta ligoninė pasirodys rajoninio lygio, tokia kaip Biržuose, gal ir gydytojo nebus, o sugaiš tik laiką, važiavo toliau.
Situacija staigiai blogėjo. Kraujas tiesiog tekėjo, tėčio veidas pabalo, vyras nebekalbėjo. Eltonis skambino bendruoju pagalbos telefonu. Su atsiliepusiais nepavyko susikalbėti, kurioje vietoje jie yra. Jie negalėjo pasakyti kada atvažiuotų, o laiko laukti nebebuvo. Pasakius situaciją medikai jo klausė, ar jis sustos ir lauks atvykstančio ekipažo, ar važiuos toliau. Supratęs, kad gaišti negalima nė minutės, vyras sakė, kad važiuos.
Merdėjo viduryje Vilniaus
Likus dvidešimčiai minučių iki ligoninės padėtis tapo kritiška. O įvažiavus į miestą situacija, pasak E. Mažuikos, išvis tapo baisi – tėčiui iš burnos pradėjo virsti putos, atrodė, kad jis miršta. Blogiausia, kad sostinėje buvo transporto kamščiai, pilna mašinų, tad buvo aišku, kad greitoji negalės atvažiuoti.
Vienu metu tėtis neteko sąmonės. Vyras kažkokioje sankryžoje sustabdė automobilį, šoko iš mašinos ir puolė tėtį tempti į lauką, tikėjosi, kad jis kiek atsigaus.
Praeiviai, išvydę kraupų vaizdą – mirštantį kruviną žmogų ir bandantį jam padėti jauną vyrą, nesugebėjo net pasakyti, kokioje gatvėje šie yra ir net surinkti pagalbos numerį... Ištrauktas iš automobilio sužeistasis atgavo sąmonę. E. Mažuika vėl įkėlė tėtį į mašiną ir lėkė pirmyn. Dar paskambinęs vilniečiui draugui paklausė, kaip greičiau privažiuoti prie Santariškių ligoninės priimamojo. Taip taupęs kiekvieną minutę.
Atvykus į ligoninę pasitiko medikai. Jie skubiai ėmėsi daryti viską, kad padėtų biržiečiui. Vyrui buvo lašinamas kažkoks skystis, atliekama operacija, užtrukusi iki trečios valandos ryto. Po operacijos kitą dieną buvo atliekamas kraujo perpylimas. E. Mažuika tik dabar atsigaudamas sako suvokiantis, kaip jis važiavo per Vilnių. Degant raudoniems šviesoforo signalams, per šaligatvius – kad tik išvengtų mašinų grūsčių. Deja, jokio kito pasirinkimo nebebuvo. Arba taip, arba mirtis.
Vėliau valant automobilį, kuris buvo pribėgęs kraujo, jo surinkta apie du litrus – tiek kraujo galimai neteko vyras kelionės metu. Žmogus, valęs saloną, sakė, kad sėdynė buvo visa persisunkusi krauju. Ir pro sėdynės apačią kraujas bėgęs į kilimą. Kraujas buvo ant durelių, daiktadėžės ir net automobilio statramsčio. Teko iš guminių kilimėlių išpilti kraują. Net iš galinio kilimėlio.
Chirurgas piktinosi
Kitą dieną E. Mažuika susitiko su tėtį operavusiu chirurgu. Šis iškart piktai paklausęs, ar jis žinantis, kad tėčio vos nenužudė.
„Ne tik daktaras, bet ir paprastas žmogus taip nedaro. Negali žmogus su nuosavu automobiliu vežti kito žmogaus į ligoninę esant tokiai traumai“, – esą sakęs medikas.
Jis stebėjosi, kodėl apie tokį atvejį ir atvežamą ligonį iš Biržų nebuvo informuotas, kaip būna įprasta, nes tuomet ruošiamasi operacijai ir laukiama paciento. Jis esą dirba keliasdešimt metų ir jo telefonas nesikeičia, visi medikai jį žino, tačiau jokio skambučio nesulaukė.
Dar medikas sakė, kad pirštai vos nebuvo peršaldyti ledu. Tai irgi rodo, kad žmogus turėjo būti vežamas su medikų priežiūra.
„Šnekėjau su tėvuku. Visas ligoninės personalas esą klausinėja jo ir netiki, kad daktaras ne greitąja jį galėjo išsiųsti į ligoninę“, – sakė Eltonis.
Anot jo, šiuo metu tėvelio gyvybei pavojus nebegresia. Vienas pirštas prisiūtas ir sutvirtintas varžtais. Dar du irgi sutvarkyti. Kaip ateityje veiks nupjautos sausgyslės ir nervai, paaiškės. Vienintelis dokumentas, kurį E. Mažuika spėjo nufotografuoti – kruvinas biržiečio gydytojo siuntimas į tretinio lygio ligoninę su asmeniniu gydytojo antspaudu.
„Aš nesiruošiu bylinėtis su medikais. Nesitikiu sulaukti jokio atsiprašymo ir apgailestavimo dėl to, kas nutiko. Bet noriu, kad jiems būtų pamoka. Kad kitam žmogui nenutiktų taip, kaip atsitiko mums“, – sako E. Mažuika.
Būtent dėl to jis ir sutiko paviešinti savo pavardę bei kitus duomenis. Jam taip visko nepalikti patarę ir vilniečiai medikai. „To, ką aš patyriau, nelinkėčiau niekam“, – apie patirtus išgyvenimus kalba vyras.
Biržuose tą popietę, kai buvo apžiūrimas jo tėvas, dirbusio gydytojo veiksmuose jis įžvelgia tik aplaidumą arba nekompetenciją. Juolab kad vėliau girdėjo pasakojimus, kaip po įvairių traumų ligoniai greitosios medicinos pagalbos automobiliu paprastai būdavo vežami iki Panevėžio, o po to perkeliami į kitą greitosios automobilį ir gabenami į Vilnių.
Gydytojas kaltės nejaučia
Biržų ligoninėje dirbantis gydytojas, chirurgas Nerijus Ubartas sakė jaučiasi apkaltintas „lygioje vietoje ir už nieką“.
„Atvyko pacientas su didžiule trauma. Jam reikėjo plastikos chirurgo, kurio Biržų ligoninėje nėra. Žaizda aktyviai nekraujavo. Sakiau pacientui, kad reikėtų „greitąja“ važiuot į Panevėžį, bet ten užtruksit mažiausiai vieną valandą. Didės rizika, kad pirštai prigis sunkiau. Todėl, jei yra galimybė, patariau važiuoti asmeniniu automobiliu į Vilnių. Pacientas sutiko“, – kalbėjo gydytojas.
Anot jo, nebuvo paliestos didžiosios arterijos, pacientui buvo uždėtas spaudžiamasis tvarstis, patarta uždėti ledo ir pakėlus ranką skubiai važiuoti. „Ne vienas pacientas taip buvo išsiųstas pas plastikos chirurgus. Nei tas pacientas nukraujavo, nei ką. Žmonėms sukrešėjusio kraujo atrodė gerokai didesnis kiekis, jie hiperbolizuoja. O vilniečiai medikai mėgsta ant rajono chirurgų pavažiuoti“, – svarstė gydytojas Nerijus Ubartas.
„Jam atrodo, kad kažkas galėjo kelyje nutikti. Gal žmogus sugalvojo persirengti, gal ranką nuleido, gal tvarstį pajudino. „Iš tokios žaizdos niekas nenumirs. Turėjo kraujuoti, bet ne tiek, kad numirtų. Netikiu, kad Vilniuje jam kraują pildė. Mes savo darbą padarėme, kaip priklausė. Būtų durtinė žaizda, suprantu, o čia elementari žaizda“, – kalbėjo gydytojas.
Nerijus Ubartas sakė, kad Panevėžyje niekas nebūtų pasikeitę. Medikai būtų užregistravę pacientą, jį apžiūrėję ir nebent žaizdą iš naujo apibintavę. Tad žmogus Vilnių būtų pasiekęs gražesniu tvarsčiu. Bet laikas iki operacijos būtų sugaištas maždaug 1 – 1,5 valandos.
Dabar, pasak N. Ubarto, Biržų ligoninėje baigsis tas „gerumas“ – visi traumas patyrę pacientai bus siunčiami į Panevėžio ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu.
„Kiek pacientų buvo, problemų neturėjau. Aš savo darbą stengiuosi padaryti maksimaliai gerai“, – kalbėjo chirurgas.
Nenumatė situacijos
Biržų ligoninės direktorius, gydytojas Petras Bimba sakė šiuo metu neįžvelgiąs dirbusio gydytojo pažeidimo ar kokių nors padarytų blogų žingsnių.
„Tokios žaizdos su nervų ir sausgyslių nupjovimu gydomos tretinio lygio ligoninėje. Vietoje nervų nesiuvame. Daktaras apžiūrėjo, įvertino būklę, uždėjo tvarstį. Mes siūlėme su greitąja vežti į Panevėžį. Bet kad būtų išvengta papildomos stotelės, rekomendavome vykti į Vilnių, tretinio lygio ligoninę. Rekomenduota vežti patiems, kad vežant per Panevėžį negaištų laiko, nuvažiuotų greičiau. Pacientas ir artimieji sutiko“, – teigė P. Bimba.
Nenori, kad būtų blogiau
Ligoninės vadovas sakė, kad medikams neįmanoma numatyti, kada gali prasidėti kraujavimas. Biržų ligoninėje pacientui iš žaizdos kraujas esą nebėgęs. Anot gydytojo, gal vežant ranka pasijudinusi, gal dar kas nors nutikę.
Ligoninės vadovo nuomone, jei žmonės matė, kad prasidėjo kraujavimas, reikėjo stoti artimiausioje gydymo įstaigoje ir kreiptis į medikus.
„Ar kaltas daktaras, kad neįžvelgė, jog gali prasidėti kraujavimas? Tai gyvenimiška situacija, kuri sunkiai prognozuojama. Daktaras stengėsi, apžiūrėjo, sutvarkė, parašė siuntimą. Nė vienas gydytojas nenori, kad pacientui būtų blogai. Jis norėjo, kad bėda būtų kaip įmanoma išspręsta greičiau“, – teigė medikas.
Anot jo, „jei galėtum užbėgti į priekį, pagalvę pasidėtum“.
Ligoninės direktorius P. Bimba apgailestavo dėl šio jaunam gydytojui nutikusio atvejo. Taip pat sakė, kad ir pats traumą patyrusiojo ranką apžiūrėjęs bei ligonį į Vilnių išsiuntęs chirurgas labai išgyvena ir apgailestauja dėl šios situacijos.
Šaltinis: www.siaure.lt
