Lietuvoje jau ne vienus metus sudaromi ne tik populiariausių sportininkų, muzikantų ar politikų, bet ir ieškomiausių nusikaltėlių sąrašai. Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad tokios akcijos griebtasi siekiant atkreipti visuomenės dėmesį.
„2004 metais sumanėme sudaryti ieškomiausių bėglių dešimtuką. Ieškomųjų visais laikais pasitaiko daug ir įvairių. Dabar sudarėme penkiolikos ieškomiausių įtariamųjų sąrašą. Į šį sąrašą nepatenka mažiau svarbūs, lengvesnio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys. Svarbiausia, kad visuomenė juos įsimintų“, − aiškino ilgametis policijos pareigūnas A. Matonis.
Kaskart Kriminalinės policijos darbuotojai, kaupdami informaciją apie pavojingus bėglius, tariasi su teritorinių policijos komisariatų pareigūnais. Ieškomiausiųjų dešimtuko ar penkioliktuko sąrašas bet kurią akimirką gali kisti.
Romas Zamolskis (g. 1970 m.)
Jau ne pirmus metus ieškomiausias nusikaltėlis yra keliomis žmogžudystėmis įtariamas R. Zamolskis. 2001-ųjų pradžioje iš Žiegždrių (Kauno r.) psichiatrijos ligoninės pabėgęs ir laisvėje pavojingą grupę subūręs pakaunės gyventojas siejamas su visuomenę pašiurpinusiais žiauriais išpuoliais Vilniuje.
Tais pačiais metais R. Zamolskis su keliais bendrais sostinėje prie „Maximos“ bazės peršovė banko inkasatorių ir atėmė 70 tūkst. litų. Jis taip pat pasikėsino į policininkų gyvybes ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, prie Nacionalinio operos ir baleto teatro.
Bene dramatiškiausios R. Zamolskio gaudynės vyko 2001 metų spalį Panevėžyje. Tada šis garsus bėglys ir jo bendrininkas Virgilijus Savickas užsibarikadavo vienos moters bute. Po 15 valandų apgulties įkaitus išvadavo „Aro“ pareigūnai. Per operaciją V. Savickis buvo nukautas, o sužeistas R. Zamolskis sugebėjo pasprukti iš pareigūnų panosės.
Paskutinį kartą klasikinio kovinio filmo „Rembo“ herojumi apsiskelbusio bandito pėdsakai buvo aptikti prieš keletą metų Klaipėdoje. Tuomet „Akropolio“ prekybos centre jį atsitiktinai pamatė kadaise nemažai garsių bylų atskleidęs kaunietis operatyvininkas Jurijus Liaškinas. Buvusio pareigūno žmona – Kauno apygardos prokuratūros veteranė Genutė Liaškinienė. „Net nespėjome surinkti policijos numerio, o garsusis bėglys pranyko tarytum po žeme“, − emocingai tada kalbėjo žinoma teisėsaugininkų pora.
Tačiau dabar dirbantys pareigūnai teigia turintys duomenų, kad R. Zamolskis, naudodamasis svetimais dokumentais, slapstosi saulėtoje Ispanijoje.
Drąsius Kedys (g. 1972 m.)
Kruvinąjį šių metų spalio 5-osios rytą Kaune buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Šio nusikaltimo įtariamasis garliaviškis D. Kedys dingo kaip į vandenį. Pedofilijos skandalu pramintos istorijos herojus ieškomas ir dėl to, kad siekiama atskleisti jo mažametės dukters galimai seksualinio tvirkinimo aplinkybes. Manoma, kad D. Kedys prieblobstį rado Rusijoje, kurią pastaraisiais metais pamėgo daug Lietuvoje nusikaltimus padariusių asmenų.
Algirdas Aleksa (g. 1951 m.)
Nuo praėjusių metų lapkričio aktyviai ieškomas sugyventinės Česlavos A. nužudymu ir dar dviejų moterų sužalojimu įtariamas Trakų rajono gyventojas. Trakiškiai pasakoja, kad prieš keletą metų A. Aleksa garsėjo nežabotu charakteriu. Nors teisėsaugininkai aiškina, kad jo intensyviai ieško, yra žinių, jog vyras ramiai gyvena Baltarusijoje ir kada tiktai panorėjęs grįžta į gimtąją šalį.
Arūnas Šimėnas (g. 1973 m.)
Laisvėje liko tiktai vienas gaujos narys. Taip galima būtų apibūdinti pastaraisiais metais skaudžių teisėsaugos nokautų sulaukusios Kauno „daktarų“ gaujos dabartį. A. Šimėnas yra priskiriamas jaunųjų „daktarų“ smogikų būriui. Įtariama, kad jis dalyvavo nusikalstamame susivienijime, plėšiant, prievartaujant turtą bei žudant. Ieškomas nuo šių metų.
Česlavas Mlynikas (g. 1960 m.)
Buvęs Rygos OMON vadas yra įtariamas dalyvavęs kraupiose Medininkų pasieno poste budėjusių pareigūnų žudynėse. 1991-ųjų liepą į Vilniuje dislokuotą vidaus kariuomenės diviziją atvyko OMON specialioji grupė „Delta“. Jiems vadovavo Č. Mlynikas. Kariškiai buvo paskirstyti į dvi grupes: „Delta 1“ ir „Delta 2“. Apgyvendinęs „deltas“ Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose, Č. Mlynikas skubiai išvyko atgal į Rygą.
Aleksandras Ryžovas (g. 1968 m.)
Buvęs OMON darbuotojas, taip įtariamas dalyvavęs Medininkų žudynėse. Neseniai jis stojo prieš teismą Sankt Peterburge (Rusija) dėl nusikalstamos gaujos sukūrimo.
A. Ryžovas kategoriškai neigia savo kaltę, tačiau yra duomenų, kad 2005 metų rugpjūčio 29 dieną jo vadovaujami vyrai užpuolė tris rusų bankininkystės namų darbuotojus, vežančius 33 mln. rublių. Išpuolio metu pistoletais ir automatais ginkluoti bei uniformą su užrašu FSB (Federalinė saugumo tarnyba) dėvintys užpuolikai buvo su kaukėmis.
Andrejus Laktionovas (g. 1966 m.)
Buvęs Rygos OMON specialiosios grupės „Delta 1“, kurioje galbūt veikė A. Ryžovas ir vienintelis prieš Lietuvos teismą stojęs Konstantinas Michailovas, smogikas. Jiems galėjo vadovauti Č. Mlynikas.
Eligijus Šmidtas (g. 1962 m.)
Bene spalvingiausia asmenybė šiame sąraše. Buvęs istorijos mokytojas kurį laiką priklausė pogrindinei ultrapatriotų organizacijai „Juodvarniai“. E. Šmidto paieška paskelbta po 2000-ųjų vasario 25-ąją Varėnoje įvykusio incidento. Tą vakarą E. Šmidtas šovė į jį apieškoti bandantį policininką. Laimė, kulka įstrigo pareigūno kišenėje prie pat širdies buvusioje kortų malkoje. Šaulys pabėgo.
Giedrius Dubosas (g. 1976 m.)
Nežinia kur yra dingęs G. Dubosas, kurio ieškoma dėl 2005 metais Kaune įvykdytos žmogžudystės.
Aidas Gudelis (g. 1986 m.)
Nuo 2006 metų nerandamas už nužudymą Vilniuje.
Evaldas Norkus (g. 1980 m.)
Slapstosi nuo 2007 metų, kai Plungės rajone sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo keli žmonės.
Rasa Vizbarienė (g. 1967 m.)
Vienintelė šiame sąraše esanti moteris ieškoma nuo 2008 metų dėl galbūt Marijampolėje organizuotos prekybos žmonėmis.
Otto Nekristas (g. 1972 m.)
Jis laikomas anksčiau minėtos R. Vizbarienės nusikaltimų bendrininku.
Nerijus Nasickis (g. 1986 m.)
Slapstosi dėl to, kad, kaip įtariama, su draugu pernai Jonavoje negyvai suspardė žmogų.
Audrius Radzevičius (g. 1984 m.)
Ieškomas nuo 2009 metų, kai kriminalistai atskleidė, kad jis su minėtu N. Nasickiu galėjo dalyvauti nužudant .
Vydas Valenta (g. 1960 m.)
Įtariamas 2007 metais Alytuje nužudęs žmogų. Jis vienintelis šiame sąraše nuteistasis. Slapstosi nuo kalėjimo bausmės atlikimo.
Linijus Motiejūnas (g. 1976 m.)
Nerandamas nuo 2006-ųjų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl PVM grobstymo. Įtariamas valstybei padaręs net 4 mln. litų žalą.
Moh‘D Ali Yousefas Alas (g. 1965 m.)
Klaipėdoje kurį laiką gyvenęs Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pilietis buvo vedęs lietuvę. Prisidengdamas kelių skirtingų įmonių pavadinimais, jis bendrovėms žadėdavo suteikti paslaugas, tačiau kai banko pavedimu gaudavo pinigus, netikėtai pradingdavo. Vyras įtariamas padaręs kelių milijonų litų žalą.
TIK FAKTAI
Šiuo metu dėl įvairių nusikaltimų Lietuvoje ieškoma apie 6 000 asmenų.
Iš jų – 2 500 asmenų yra kaltinamieji ir slapstosi nuo policijos.
Daugiau kaip 3 000 ieškomi dėl neišmokėtų skolų, alimentų, baudų. Juos medžioja ir anstoliai bei kreditoriai.
Iš Druskininkų kilęs pareigūnas A. Matonis šiame mieste ir pradėjo tarnybą policijoje – prieš 15 metų jis įsidarbino Kriminalinės policijos jaunesniuoju inspektoriumi.
1999 metais, jau tapęs Druskininkų policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyr. inspektoriumi, A. Matonis buvo pakviestas dirbti į Policijos departamentą komisaru inspektoriumi.
Vienas pirmųjų A. Matonio grupei tekusių darbų buvo „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimo bei nužudymo tyrimas. Pareigūnai ne tik atskleidė šį nusikaltimą, bet ir demaskavo Panevėžio „tulpinių“ gaują.
2005-ųjų balandį tuometinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus sprendimu A. Matonis buvo paskirtas Kriminalinės policijos biuro vadovu.
Pastaruoju metu A. Matonis yra atsakingas už grupę, kuri tiria per pastaruosius penkiolika metų Kaune įvykdytus nusikaltimus. Šios grupės pareigūnai jau yra suėmę Henriką Daktarą, Egidijų Abarių, Rolandą Zavecką ir kitus aukšto rango Kauno kriminalinio pasaulio veikėjus.
