Anot patarėjos, susitikime prezidentas teiravosi, ko rektoriai tikisi iš reformos, kokių norėtų pertvarkų.
Pasak patarėjos, rektoriai, pabrėžę, jog palaiko prezidento išsakytą reformos viziją, mano, kad pagrindiniai žingsniai turėtų būti padaryti per pusę metų.
Rektoriai taip pat akcentavo, jog būtina parengti tinkamą informacinę kampaniją, kad studentai ir visuomenė žinotų apie reformos eigą.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka sakė žurnalistams, kad reformos metu reikėtų keisti per daug didelį teisinį universitetų veiklos, studijų reglamentavimą,
Rektorius taip pat akcentavo, kad universitetai negali reglamentuoti studentų skaičių, disponuoti turimu turtu.
Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Virginijus Kundrotas, Mykolo Romerio universiteto rektorius Alvydas Pumputis ir Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.
Prezidentas ne kartą ragino aukštojo mokslo ir studijų reformą pradėti nuo kitų metų rugsėjo. Taip pat jis sako, kad būtinas politinis įsipareigojimas, jog 2008 metais biudžete jau būtų numatytos lėšos reformos vykdymui.
Ketvirtadienį premjerui Gediminui Kirkilui buvo perduotas darbo grupės parengtas politinių partijų susitarimo dėl mokslo ir studijų pertvarkos projektas.
Jame pabrėžiama, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga.
Taip pat teigiama, jog norint, kad būtų užtikrintos geros kokybės studijos, moksliniai tyrimai, o Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis, būtina nedelsiant atlikti ryžtingą mokslo ir studijų sistemos pertvarką.
Siūlomame susitarimo projekte rašoma, kad studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninio studento įnašo ir kitų šaltinių. Savo ruožtu aukštosios mokyklos pačios nustato studentų skaičių ir studijų kainą, o valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį (studento krepšelį) studentas gali neštis į bet kurią jį priimančią Lietuvos aukštąją mokyklą. Valstybė nustato studentų krepšelių skaičių ir jų dydį.
Projekte siūloma aukštosioms mokykloms garantuoti autonomiją, o aukštosios mokyklos, savo ruožtu, prisiima atsakomybę už mokslo ir studijų kokybę.
