Vertybinių popierių kaina visada priklausys tik nuo spekuliantų įgeidžių manipuliuoti skaičiais, sukelti ekonomikos krizes. Nekilnojamasis turtas taip pat nėra finansinio stabilumo garantas, nes pasaulį talžo stichijos, karai, krizės. Aukso vertė visada bus auksinė, bet irgi priklausys nuo pasaulio spekuliantų.
Žinant jau tūkstančius metų neišblėstantį žmonijos potraukį auksui, kuriuo kadaise buvo skaičiuojami turtai ar perkamos valstybės, sunkmečiu šiuo akinamai geltono metalo vardu nesunku suvilioti ir bijančiuosius prarasti net menkiausias santaupas.
Brangenybė paštu
Vos per kelias vasario savaites šių eilučių autoriui vienos bendrovės atstovė telefonu taip pat bandė įpiršti po „tinkamą investiciją“, kuri „itin gera“ sunkmečiu.
Už 99 litus moteris siūlė įsigyti proginę tikro aukso monetą ir tik už 29 litus – sidabro medalį. Esą ir auksas, ir sidabras bus pačios aukščiausios prabos, o užsisakytą produktą tik per savaitę atsiųs paštu.
Pasiteiravus, ar tikrai brangieji metalai yra siunčiami paštu ir įmetami į paprastą pašto dėžutę, operatorė patvirtino, kad toks būdas yra „tikrai saugus“.
Tačiau prekybos agentė niekaip negalėjo įvardyti aukso prabos, svorio karatais ir tos dienos šio metalo kainos pasaulyje. Ji tik minėjo apie aukso kokybę ir tai du, tai tris gramus šio metalo proginėje monetoje.
Kainos viršūnė
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, per visą žinomą pasaulio aukso gavybos istoriją į žemės paviršių žmogus yra iškėlęs 158 tūkst. tonų suskaičiuoto aukso.
Nuo actekų laikų iki šiandien šis neįsivaizduojamas kiekis tauriojo metalo išsibarstė įvairiomis kryptimis.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, juvelyriniuose dirbiniuose žmonija dabar turi apie 81,7 tūkst. tonų (52 proc.) šio brangiojo metalo.
28,5 tūkst. tonų (18 proc.) aukso guli valstybių centriniuose bankuose, apie 22 tūkst. tonų (12 proc.) naudojama pramonėje.
25,8 tūkst. tonų (apie 16 proc.) priklauso investuotojams, kuriais gali tapti bet kuris pasaulio žmogus, turintis laisvų pinigų ir tik vienam gramui.
Vadinamojo investicinio aukso istorija prasidėjo ir šiuolaikinėje Lietuvoje. Nuo 2009 metų Lietuvos prabavimo rūmuose registruotos aštuonios sertifikuotos įmonės, turinčios teisę pirkti ar parduoti investicinį auksą - luitus ar monetas.
Tiesa, neverta pamiršti, kad ir auksas ne visada kainuoja tiek pat. Prieškario Lietuvoje šio metalo gramas buvo vertinamas apie 6,5-6,6 tuomečio lito. Vakar pasaulio biržose gramas aukso kainavo apie 113 litų.
Tiesa, per pusę amžiaus pasikeitė ir lito perkamoji galia, ir aukso pasiūla, paklausa bei kaina visame pasaulyje.
Aukščiausia aukso vertė per visą istoriją buvo pakilusi šių metų sausio 11 dieną ir siekė 1065,79 euro (apie 3676,97 lito) už Trojos unciją (31,10 gramo).
Ir jau po keliolikos dienų, vasario 2-ąją, pasirodžius pranešimams apie kai kurias finansinio likvidumo problemas Airijoje, sustabdytą Graikijos skolinimąsi užsienio kapitalo rinkose, aukso kaina nukrito iki 964,27 euro (apie 3326,73 lito) už Trojos unciją.
Pasaulio rinkos visada sureaguoja į netikėtas žinias, o labiausiai - kai jas platina autoritetą turintys didieji spekuliantai. Sausio viduryje pradėjus sklisti kalboms, kad auksas yra pervertintas, jo kaina sumažėjo net 101,52 euro (apie 350,24 lito) už unciją.
Papuošalai nuvertėja
Finansinių sukrėtimų išblaškyti žmonės ir šiandien Lietuvoje nesupranta, kad stabilią vertę išsaugo ne bet koks auksas.
Gera investicija įprastai nelaikomi juvelyriniai dirbiniai, kuriuose naudojamas auksas su skirtingo kiekio priemaišomis, kiti metalai.
Tokias „investicijas“ įžūliai nuvertina menkai kontroliuojamos lombardais pasivadinusios supirktuvės, už tikrą auksą siūlančios tik jo laužo kainą. Kasdien tokiu būdu žmonės praranda krūvas pinigų ir auksas ima žibėti kitiems.
Tačiau jau pasitaiko ir nusikaltėlių, kurie sugeba žmones mulkinti net investiciniu auksu. Lietuvos prabavimo rūmai informavo apie sulaikytus du tokio aukso luitus, kurie, pasirodė, buvo pagaminti iš vario (84 proc.), nikelio (8 proc.), cinko (7 proc.) ir tik blizgesiui panaudotų tikro aukso pėdsakų.
Nepaisant įžūlaus padirbinėjimo, netikras buvo net šio „aukso“ svoris. Vieno 10 g masės luito tikroji masė tebuvo 4,43 g, o kito, deklaruoto kaip Trojos uncijos masė, gramu mažesnė.
Prekė, kurios neužteks
Licenciją prekiauti investiciniu auksu turinčio „Snoro“ banko Investicinio verslo tarnybos direktorius Remigijus Bartaška vakar „Respublikai“ pasakojo, kad senasis turto simbolis auksas šiandien yra vienas tvirtų instrumentų, į kurį galima investuoti savo turtą.
„Kaip ir visų prekių, taip ir aukso kaina pasaulyje svyruoja priklausomai nuo įvairių situacijų ir aplinkybių, - sakė R.Bartaška. - Bet nuo 2000 metų iki šiol tendencija yra labai aiški - aukso kaina tik kyla.
Auksas brangsta ypač dėl neramumų pasaulyje, tai mes dabar ir matome. Šiandien situacija Rytuose, Afrikoje nėra stabili, todėl seniau nusipirkusieji investicinio aukso jau uždirbo. Bet aišku yra tik viena - aukso paklausa niekada nesumažės“.
Šiuo metu apie 61 proc. naujo aukso prekybą pasiekia iš kasyklų, apie 25 proc. - perdirbus papuošalus, apie 14 proc. šio metalo parduoda centriniai bankai. Apie 20 proc. viso aukso patenka investuotojams, kurių jau daugėja ir Lietuvoje.
Jau perka ir kilogramais
Banko „Snoras“ Prekybos departamento direktoriaus pavaduotojas Daumantas Bernatonis informavo, kad nuo prekybos investiciniu auksu pradžios 2009 metais per šią finansų instituciją klientai jau įsigijo 43 kg aukso ir tik 1,5 kg buvo parduota atgal bankui.
Pirmasis gryno aukso pirkėjas buvo Šiauliuose, tačiau bankas neatskleidžia jokios informacijos apie savo klientus.
Įsigyti aukso labai paprasta. R.Bartaška pasakojo, kad tereikia sudaryti investavimo į auksą sutartį su banku, užpildyti tam tikrą anketą ir sumokėti pinigus.
Bankas įsipareigoja norimą aukso kiekį pristatyti per savaitę ir klientui jo brangioji prekė išduodama nuo pašalinių akių apsaugotoje banko aplinkoje. Pirkėjas privalo išklausyti ir informaciją apie grėsmes, nuo šio momento kylančias jam ir jo turtui.
„Pasaulyje sparčiai populiarėja prekyba auksu, kurio klientas negali apčiuopti, - pasakojo R.Bartaška. - Sumokėjęs pinigus už auksą tos dienos kaina, klientas sąskaitoje matys tik šio turto kiekį ir jo išraišką pageidaujama valiuta. Panorus parduoti, aukso vertė bus skaičiuojama nauju tos dienos kursu.
Tokio aukso jo savininkas niekada negalės pačiupinėti rankomis, turtas gulės kur nors banko saugyklose Austrijoje ar Šveicarijoje.
Norintieji įsigyti apčiuopiamo aukso gali rinktis monetas arba luitus, kurių svoris prasideda nuo 1 gramo ir siekia kilogramą. Nors šios monetos jau yra dirbiniai, jos vertinamos ne pagal meninę vertę, o tik pagal aukso svorį.
Su numizmatika tai neturi nieko bendra, nes investicinio aukso pagrindinis kriterijus yra vienas - švarumas. Monetos ar luitai yra lydomi iš aukso, kurio mažiausia dalis privalo būti 999,8 iš tūkstančio dalių. Mūsų parduodamo aukso švarumas yra keturi devynetukai“.
„Lietuviai yra absoliutūs rankose apčiuopiamo, ne sąskaitinio aukso gerbėjai, - pripažino D.Bernatonis. - Daugiausia parduodame 50 ir 100 g aukso luitelių, tačiau pasitaiko ir tokių klientų, kurie ketina ką nors nustebinti originalia dovana, tad užsako vieną gramą. Bet net ir šis mažiausias gabalėlis turi savo numerį, dokumentus.
Mažiausius aukso luitus, sveriančius po kelis gramus ar unciją, mūsų klientai išsineša, tačiau didesnius palieka banke“.
Informacija
Pastaruoju metu kai kurie piliečiai nuo infliacijos bando gintis įsigydami investicinį auksą - įvairios masės, dažniausiai 950-999 prabos aukso luitus, plokšteles.
Lietuvos prabavimo rūmai perspėja - būkite labai atidūs:
Nepirkite investicinio aukso iš Lietuvos prabavimo rūmuose neregistruotų ūkio subjektų ir fizinių asmenų (gatvėse, turguose, iš asmenų, kurie užeina į įstaigas ir siūlo tokius gaminius).
Vertinantys savo gerą vardą ūkio subjektai, prieš pateikdami investicinį auksą pirkėjui, patikrina jį Lietuvos prabavimo rūmuose ir pirkėjui pateikia tai įrodantį kokybės pažymėjimą.
Tikrinkite jums parduodamo aukso masę. Ji privalo atitikti lydinyje ar plokštelėje nurodytą vardinę luito masę.
Būtinai reikalaukite kasos dokumento.
Iškilus abejonėms dėl aukso kokybės, būtinai kreipkitės į Lietuvos prabavimo rūmus. Mes turime galimybę patikrinti aukso kokybę nesuardančiais (ir suardančiais, jei pageidaujama) bandymų metodais.
Julius GIRDVAINIS
