Kapadokija – tai istorinė ir geografinė sritis centrinėje Turkijos dalyje, garsėjanti unikalia vulkaninės kilmės gamta, uolų miestais, požeminėmis gyvenvietėmis ir oro balionų skrydžiais, tapusiais šio regiono simboliu visame pasaulyje. Kapadokija yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir įsimintiniausių Turkijos regionų, kur gamta ir žmogaus istorija susiliejo į išskirtinį kraštovaizdį.
„Kapadokijos regionas stebina ne tik neįprastu kraštovaizdžiu, bet ir savo istoriniu palikimu. Šiame krašte žmonės nuo senų laikų gyveno uolose, o šiandien tie patys urvai pavirto į unikalius viešbučius. Visa ši architektūra – ne šiaip griuvėsiai, o puikiai išvystytos, prabangiai įrengtos erdvės, kurios išlaiko autentišką dvasią“, - pasakojo L. Pobedonoscevas.
Atvykę čia, Bružas ir Leo pirmiausiai metė monetą ir išsiaiškino, kuris šioje kelionėje mėgausis Kapadokijai būdinga prabanga ir neribotu biudžetu, o kuriam savaitgalį teks praleisti vos su 100 eurų kortelėje. Likimas jau antrą kartą šiame sezone nusišypsojo A. Bružui.
Vos prasidėjus kelionei, turtuoliui iš karto buvo aišku – ši kelionė bus ypatinga. Oro uoste jo jau laukė prabangus automobilis, nuvežęs tiesiai į vieną iš įspūdingiausių viešbučių visame Kapadokijos regione – legendinį „Museum Hotel“, kuris yra laikomas pirmuoju pasaulyje „gyvo muziejaus“ tipo viešbučiu. Viešbučio kambariai ir bendros erdvės yra įrengti autentiškose uolose, kuriose saugomi unikalūs istoriniai artefaktai ir antikvariniai daiktai. Būtent čia, pačiuose brangiausiuose apartamentuose, kurių nakties kaina siekia net 2500 eurų, apsistojo ir Audrius.
Čia keliautojo laukė daugiau nei prabanga: SPA malonumai, baseinai, sūkurinės vonios, gurmaniški skoniai ir atmosfera, kuri primena ne viešbutį, o kelionę į sapną.
„Nuo pirmų akimirkų šis viešbutis pakerėjo mano akis. Čia mane pasitiko kaip karalių. Jūs pažvelkite, koks grožis atsiveria pro mano viešbučio terasą… Užsimerkiu, pakylu į orą ir skrendu tarp slėnių, dykumų, sklandau tarp kaminų…“, - prabangų viešbutį įvertino Bružas.
Turėdamas belimitę myTU kortelę, Audrius nė nebandė atsispirti pagundoms – prieš jį atsivėrė visas Kapadokijos pasakų pasaulis. Tai nebuvo paprasta kelionė – tai buvo elitinė patirtis kiekviename žingsnyje: privati tradicinės virtuvės pamoka, kurioje jis mokėsi gaminti autentiškus patiekalus, pasivažinėjimas po Kapadokijos slėnius stilingu vintažiniu automobiliu ir įspūdinga ekskursija po garsųjį Gioreme muziejų su asmeniniu gidu.
Turtuolis Audrius, žinoma, patyrė ir skrydį oro balionu virš kvapą gniaužiančių Kapadokijos peizažų, kai po kojomis atsiveria tarsi kitas pasaulis.
„Lėtai kylu į Kapadokijos dangų, apačioje atsiveria nuostabus kraštovaizdis – paslaptingi uolų miestai, slėniai ir kalvos, suformuoti vėjo ir laiko. Širdis plaka vis stipriau, akys nekantriai gaudo kiekvieną detalę – atrodo, žvelgi ne tik į dabartį, bet ir užfiksuotą šimtmečių istoriją“, - skrisdamas sakė turtuolis.
Tuo tarpu kitam laidos vedėjui, L.Pobedonoscevui, Kapadokijoje teko visiškai kitokia, gerokai kuklesnė kelionės patirtis. Jo myTU kortelėje – tik 100 eurų, o prieš akis – visas savaitgalis pasakiškame krašte.
Vis dėlto Leo per keturis „Metam monetą“ sezonus puikiai išmoko, kaip išgyventi su minimaliu biudžetu ir patirti įsimintinų nuotykių. Kapadokijoje jis tai įrodė dar kartą.
Lankydamasis Kapadokijoje Leo leidosi į paslaptingus požeminius miestus, kopė į įspūdingąją Učhisaro pilį, klaidžiojo po ryškiaspalvius Meilės ir Pašabago slėnius, o ankstyvą rytą, kylant saulei, jis stovėjo ant žemės ir žvelgė į dangų, kur lėtai kilo šimtai oro balionų – viename jų skrido ir jo kolega Audrius.
Nors ribotas biudžetas neleido pačiam pakilti oro balionu, Leonardas nenusiminė – įspūdžių ant žemės jam užteko su kaupu. Varguolio rolė jį atvedė į vietinių amatininkų pasaulį: jis mokėsi žiesti vazas vietinės keramikos dirbtuvėse, o svarbiausia – sėdo ant laukinio žirgo ir leidosi į įspūdingą žygį per Kapadokijos kalnų takus. Būtent ten, toli nuo turistinių maršrutų, jis atrado tikrąją šio krašto dvasią.
„Saulėlydis išties nuostabus… O dar kai kalnų keleliais skuodi su ypatingu žirgu. Štai, dar vienas įrodymas, kad nereikia tūkstančių, jog galėtum patirti neišdildomas emocijas“, - džiaugsmo neslėpė Leonardas.
Nuotykiai – tarsi antra Leo ir Bružo prigimtis, o Kapadokijoje jų laukė ištisa lavina. Vienas mėgavosi prabanga, kitas – kūrė prisiminimus su minimaliais ištekliais, bet abiejų kelionės buvo vienodai įspūdingos. Dalinamės jų atradimais ir patarimais – tiek tiems, kurie keliauja be jokių ribų, tiek tiems, kurie ieško išskirtinių patirčių Kapadokijoje už prieinamą kainą.
„Museum Hotel“, Učisare yra laikomas pirmuoju prabangiu viešbučiu Kapadokijoje, kuris padiktavo naują standartą regiono svetingumo industrijoje. Kai jis buvo įkurtas, Kapadokija dar nebuvo žinoma kaip prabangių kelionių kryptis.
Viešbutis sugebėjo išnaudoti unikalų regiono kraštovaizdį – uolose išskaptuotus kambarius ir autentiškus istorinius elementus – sujungdamas tai su modernia prabanga ir išskirtiniu aptarnavimu. Negana to, „Museum Hotel“ Kapadokijoje laikomas pirmuoju pasaulyje „gyvo muziejaus“ tipo viešbučiu.
Viešbučio kambariai ir bendros erdvės yra įrengti autentiškose uolose, kuriose saugomi unikalūs istoriniai artefaktai ir antikvariniai daiktai.
Šis konceptas leidžia svečiams ne tik mėgautis prabanga, bet ir pažinti regiono kultūrą bei istoriją tiesiogiai per aplinką, kurioje jie apsistoja. Tai suteikia viešbučiui pasaulinio masto išskirtinumą. „Čia tiesiog WOW! Vaizdai kalba patys už save. O mano kambaryje… baseinas! Taip, teisingai – BASEINAS KAMBARY! Be to, dar ir sūkurinė vonia, ir židinys!“, – entuziastingai pasakojo turtuolis.
Kapadokiją galima ne tik pamatyti – ją būtina paragauti! Puiki vieta tai padaryti – jaukus, kvapais viliojantis „Ürgüp Pide Salonu“ restoranas. Čia maistas virsta tikru turkišku ritualu: sūriai, alyvuogės, daržovės, kiaušiniai, aštri „sucuk“ dešra – viskas šviežia ir sodru.
Tačiau pagrindinis akcentas – molinis puodo kebabas „Testi kebab“. Į stalą jis atkeliauja dar burbuliuojantis, o virėjas, tarsi magas, čia pat sudaužo molinį indą – tada pasklinda aromatų debesis bei skonio sprogimas kiekviename kąsnyje. Būtent šį patiekalą Kapadokijoje ragavo laidos varguolis Leonardas.
Tą dieną jis kaip tik šventė savo gimtadienį, o šis kvapnus, gardus kebabas tapo tikru šventės akcentu – paprastu, bet nepamirštamu. „Maistas atrodo tiesiog nuostabiai! Kiek spalvų, kiek skonių! Žinoma, gal ir neturėčiau taip švaistyti pinigų, kai biudžetas ribotas, bet šiandien gi mano gimtadienis, tad galima pasilepinti!“, – juokėsi Leo.
Kapadokijoje gastronomija yra neatsiejama nuo pačios kelionės patirties. Tiems, kurie nori tikrai pažinti šio regiono virtuvę, „Aravan Evi“ restoranas taps tikru kulinariniu nuotykiu. Šis šeimos valdomas restoranas – daugiau nei tik maitinimo vieta. Čia maisto ruošimas yra tikras šeimos ritualas, kur kiekvienas ingredientas, kiekvienas patiekalas pasakoja savo istoriją.
Moterys, močiutės, žmonos – jų rankos suteikia kiekvienam valgiui šilumos ir meilės. Čia laidos turtuolis A. Bružas turėjo unikalią progą dalyvauti kulinarinėje pamokoje ir mokytis gaminti autentiškus, tradicinius vietos patiekalus.
„Mane jau pagavo azartas. Man atrodo, kad tikrai gerai sekasi man įdaryti tuos vynuogių lapus. Be to, viskas daug skaniau, kai pasigamini pats“, – savo įspūdžiais dalijosi A. Bružas.
Kai turi tik 100 eurų ir nori ne šiaip rasti vietą nakvynei, o kažką patirti – renkiesi išmintingai. Būtent taip padarė laidos varguolis Leo, nakvynei pasirinkęs „Dede Cave“ hostelį – tikrą perliuką tiems, kurie ieško ne tik kainos, bet ir charakterio. Įsikūręs 400 metų senumo name, šis šeimos valdomas hostelis atrodo lyg atkeliavęs iš pasakos.
Čia urviniai kambariai – ne dekoracija, o tikra autentiška patirtis: akmens arkos, storos sienos, jauki vėsa net karščiausią dieną ir subtilūs, tradiciniai akcentai, kurie leidžia pajusti Kapadokijos dvasią visu kūnu.
Kiekvienas kambarys – tarsi mažas istorijos fragmentas. Ryte pabundi ne tik iš miego, bet ir iš rutinos: pro langą – kalnai ir tylus miestelio ritmas, o terasa kviečia pasitikti dieną su puodeliu stiprios turkiškos kavos ir žvilgsniu į balionų pilną dangų.
Beje, kambarys čia Leonardo myTU kortele patuštino tik 25 eurais. „Ši vieta, slėniai, uolos… Yra kažkas tokio, kad jautiesi lyg visa tai būtų tavo. Jautiesi ir taip, tarsi būtum pas mamą pilvuke – toks saugus ir tvirtas“, – mintimis dalinosi L. Pobedonoscevas.
Jei norite pasinerti į Kapadokijos amatų pasaulį ir sužinoti, kas slypi po keramikos glazūra, „Akdağ Seramik“ dirbtuvės Avanos mieste – tai vieta, kur tikrai atrasite savo kūrybinį aš! Avanas – miestas, kuriame keramika ne tik puošia namus, bet ir kvėpuoja istorija: nuo hetitų laikų čia žiedžiami puodai, puošiamas ir kuriamas menas, kuris tarsi perlaidoja šimtmečių paslaptis. Norite tapti tikru amatininku?
Tada sėskite prie puodžiaus rato ir leiskite savo rankoms sukurti kažką, ko negausite jokioje suvenyrų parduotuvėje. Patyrę meistrai jums padės, o jūs galėsite pasigirti savo pačių rankomis sukurtu keraminiu šedevru. Čia savo sugebėjimus išbandė ir laidos varguolis Leonardas.
Gioremės muziejus. Įsivaizduokite pasivaikščiojimą po senovines bažnyčias, iškaltas minkštose uolose, kur kiekvienas akmuo pasakoja istoriją. Gioremės muziejus, 1985 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, žavi savo paslaptinga aura ir užburiančia ramybe. Šis unikalus muziejus po atviru dangumi buvo vieta, kur Šv. Bazilijus Didysis ir jo broliai sujungė krikščionybės idėjas.
Gioremės muziejus pasitinka ne tik įspūdingomis uolų bažnyčiomis, bet ir gyvomis biblijinėmis freskomis, kurios iki šių dienų išlaikė savo spalvas ir puošnias detales. Ypač nepaprasta Tamsos ir Tokali bažnyčios, kuriose mėlynas lazuritas suteikia pasakišką švytėjimą. „Nuo 376 iki 1924 metų čia veikė krikščionių universitetas. Tikrai įspūdinga. Be to, gidas minėjo, kad čia yra seniausios pasaulyje freskos“, – muziejumi žavėjosi Audrius.
Učhisaro pilis – tai vieta, kur būtina pabūti, jei norite pajusti Kapadokijos regiono magiją. Ši pilis ne tik siūlo nuostabų vaizdą, bet ir turi vieną iš gražiausių pėsčiųjų takų, vedančių per paslaptingą Balandžių slėnį. Pasivaikščioję šiuo takeliu, išgirsite balandžių sparnų plevenimą ir galėsite mėgautis gamtos sukurtais stebuklais – slėnių formomis, kurios atrodo kaip tikros gamtos skulptūros.
Učhisaras taip pat kviečia pasinerti į vietinį gyvenimą: čia rasite įdomių parduotuvių, kuriose parduodami rankų darbo kilimai, marmuriniai papuošalai, veidrodžiai ir, žinoma, skanūs džiovinti vaisiai bei riešutai. „Vilnius turi Gedimino pilį, bet kaži,n ar pats Gediminas nebūtų pavydėjęs tokios pilies, kaip ši. Ji šiek tiek primena „Flinstonų“ dangoraižį“, – juokavo Leo.
Kapadokijos pavadinimas yra kilęs iš senos persų kalbos ir reiškia „gražiųjų žirgų šalis“, tad Leo nusprendė, jog negali nepatirti, ką reiškia Kapadokijos žemę pažinti raitomis. Kapadokijoje žirgai – ne tik pramoga, o dalis kraštovaizdžio, dalis legendos. „Dalton Brothers Ranch“ kviečia pasinerti į patirtį, kuri primena sceną iš kino filmo – tik visa tai tikra.
Čia galima rinktis tiek trumpą kelionę žirgais, tiek kelių dienų žygį, o drąsiausi net leidžiasi į naktinius maršrutus per pilnaties nutviekstus slėnius. „Pripažinsiu, kai žirgas suka į status kalną – širdis spurda. Bet kai aplink atsiveria toks peizažas, atrodo, kad skrendi. Dar vienas įrodymas: įspūdžiams nereikia tūkstančių eurų“, – sakė tikru raiteliu tapęs Leo.
„Kaira Rooftop Bar“ siūlo ne tik vakarienę, bet ir nepakartojamą reginį – panoraminį Kapadokijos peizažą su fėjų kaminų miškais ir oranžiniais saulėlydžiais. Ši vieta yra tikra oazė tiems, kurie ieško išskirtinės atmosferos ir kulinarinių malonumų. „Kaira Rooftop“ kviečia svečius mėgautis tiek tradiciniais turkiškais patiekalais, tiek tarptautiniais skanėstais, kuriuos lydi platus gėrimų pasirinkimas – nuo vietinių vynų iki išradingų kokteilių.
Gyva muzika ir jauki atmosfera sukuria nepamirštamą vakarą, o draugiškas personalas pasirūpina, kad kiekvienas svečias jaustųsi ypatingai. „Vynas rankoje, muzika fone, o prieš akis – vaizdas, kuris atima žadą. Net nesinori kalbėti, tik žiūrėti ir mėgautis. Atrodo, kad gražiau jau būti nebegali“, – įspūdžiais dalinosi turtuolis Bružas.
Kardų slėnis ir skrydis oro balionu. Tai viena įspūdingiausių vietų Kapadokijoje, kur auštant dangų nušviečia šimtai oro balionų.
Čia prasideda rytas, kurį sunku pamiršti: spalvingi balionai tyliai sklendžia virš dramatiškų uolų, senovinių slėnių ir gamtos suformuotų stebuklų, primenančių fantazijų pasaulį. Skrydis oro balionu – ne tik pramoga, bet ir emocinis išgyvenimas. Tai akimirka, kai laikas sustoja, o širdis pajunta tikrą lengvumą. Ne veltui šis potyris – viena geidžiamiausių svajonių keliautojų iš viso pasaulio sąraše.
Prabangiai po Kapadokiją keliavęs A. Bružas taip pat pasiryžo išbandyti šią legendinę patirtį. „Tai buvo nepakartojama – viduje tylus džiaugsmas ir visiška ramybė. Ten, aukštai virš žemės, viskas įgauna kitą prasmę. Tai, kas įprastai rūpi, staiga nublanksta, o prieš akis atsiveria pasaulis, lyg iš svajonės – trumpa, bet stebuklinga akimirka“, – įspūdžiais dalinosi A. Bružas, kuriam skrydis oro balionu atsiėjo 250 eurų.
Meilės slėnis – dar vienas Kapadokijos stebuklas. Čia uolos ne tik stūkso – jos šypsosi, kikena ir atrodo tarsi būtų nulipdytos iš vaizduotės.
Beveik 5 kilometrų ilgio takas kviečia leistis į nuotykį tarp paslaptingų fėjų kaminėlių, kur kiekvienas vingis slepia netikėtą vaizdą ar jausmą. Ir kai dangų nuspalvina saulėlydis, ši vieta virsta tikra romantikos oaze – idealia akimirka dviem ar tiesiog savo svajonėms.
Avano maisto turgus – tikra spalvų, kvapų ir skonių fiesta! Čia viskas gyva: pomidorai raudonuoja it prinokę rubinai, vaisiai suguldyti taip tvarkingai, kad primena mozaiką, o oras kvepia šviežumu ir tradicijomis. Norite pajusti tikrą vietos pulsą?
Tiesiog pasinerkite į šį šurmulį! Leo, be abejo, nepraleido progos čia apsilankyti ir net įsigijo žymiojo urvų sūrio, brandinto net 2,5 metų. „Koks nuostabus turgus! Spalvingesnio turbūt nesate matę“, – su entuziazmu dalijosi Leo, vaikštinėdamas tarp stendų.
Pašabago slėnis. Vos kelios minutės nuo pagrindinio kelio, ir atsiduri ten, kur žemė virto pasaka. Milžiniški fėjų kaminėliai čia ne tik stovi – jie pasakoja. Apie laikus, kai uolose gyveno vienuoliai, apie koplyčias, išskaptuotas tiesiog akmens širdyje. Vienas žvilgsnis į tris viršūnes turintį kaminą – ir esi pagautas šios vietos dvasios. Įspūdingi 15 metrų aukščio statiniai, iškalti nuo viršaus į apačią, verčia sustoti ir tiesiog tylėti iš nuostabos.
O kai sužinai, kad vienuoliai čia buvo maitinami virvėmis pakeliamu maistu… ši vieta tampa ne tik graži, bet ir gyva. Įėjimas į šį slėnį užsieniečiams kainuoja 12 eurų, tuo tarpu vietiniai gyventojai moka vos 2 eurus. „Čia yra vienas iš pasaulio stebuklų. Apsilankykite ir tuo įsitikinsite patys“, - į žiūrovus kreipėsi Leonardas.
Restoranas „Lila“ – vieta, kur tikrai verta apsilankyti, jei norite pasimėgauti autentiška Kapadokijos vyno bei maisto kultūra.
Šis regionas, turintis gilias vyno gamybos tradicijas, didžiuojasi savo vynuogynais, kurie auga vulkaninių tufų dirvožemyje ir suteikia vynams unikalų skonį. Čia auginamos tokios vynuogių veislės kaip Öküzgözü, Kalecik Karası, Boğazkere, Narince ir Emir, kurios šioje žemėje klesti ir suteikia vynui ypatingą charakterį. Kapadokijos vyninės laukia lankytojų visus metus, tad pasinerti į vyno pasaulį galima nepriklausomai nuo sezono.
Net ir pinigų nestokojantis turtuolis Audrius čia apsilankė ir nepaslėpė savo įspūdžių: „Nesivelsiu į pavadinimus, nes jų man tiesiog neįmanomi ištarti, bet galiu pasakyti tik viena – šios vynuogės tiesiog nuostabios“, – su šypsena vynų degustacijos metu sakė A. Bružas.
Özkonako požeminis miestas. Vaikštant Kapadokijos žeme, sunku patikėti, kad po kojomis slepiasi ne šiaip urvai, o ištisi labirintai – miestai po žeme, menantys dar asirų laikus – apie 2500 m. pr. Kr. Kadaise šie rūsiai skambėjo nuo vyno statinių, vėliau – nuo tylos.
Kai Romos imperijoje kilo krikščionybės persekiojimai, būtent čia, po žeme, žmonės slėpė savo tikėjimą, gyvenimą ir viltis. Kiekviena niša, kiekvienas slaptas koridorius primena apie išlikimą ir laisvės troškimą.
Šiandien tai – ne muziejus. Tai tikras nuotykis, leidžiantis pasijusti lyg atradėjui. Siauri tuneliai, slaptos angos, oro šuliniai, net akmeniniai vartai, kuriais užsidarydavo ištisi miestai – viskas čia. O svarbiausia – ta ypatinga atmosfera, kurios neįmanoma perteikti nuotraukomis.
„Kapadokija garsėja ne tik savo išoriniu grožiu, bet ir požeminiu pasauliu. Šiomis dienomis tai yra viena didžiausių atrakcijų, kai gali pašmirinėti šiomis požeminėmis Kapadokijios karalystėmis“, - dalinosi L. Pobedonoscevas.
Kelionių šou „Metam monetą“ – sekmadieniais, 19:30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
