Nereikėtų numoti ranka nei į pilvo pūtimą, nei į tuštinimosi pokyčius, išmatų spalvą ar konsistenciją – tai gali mums išduoti apie sveikatą daugiau nei galvojame.
Požymiai, kad sutriko žarnyno mikrobiotos balansas
Mūsų žarnyne esančios gerosios bakterijos palaiko tinkamą jo funkciją, kad efektyviai vyktų virškinimo procesai, išmatų formavimas, gerai jaustumėmės. Blogosios, natūralu, išderina jo veiklą, joms ėmus keisti balansą, pasireiškia nemalonūs simptomai: pilvo pūtimas, pakitęs tuštinimasis, blogėja bendra gyvenimo kokybė, diskomfortas.
Apie pažeistą, pakitusią žarnyno mikrobiotą pats kūnas mums siunčia ženklus. E. Ruibienė pirmiausia išskiria pilvo pūtimą, kuris būna ne vienmomentis, o užsitęsęs, kartu pasireiškia tempimas, veržimas, spaudimas, maudimas, prastėja susikaupimas – tai gali signalizuoti bakterijų disbalansą.
Kitas ženklas – pakitęs tuštinimasis, t. y. viduriai arba kietėja, arba laisvėja: „Dažniausiai viduriavimas toks būna vandeningas, gali būti rytinis, gali būti po kiekvieno valgio sakykim – tai irgi duoda tokį kaip ženklą, kad mikrobiota, tikėtina, yra išsiderinusi.“
Trečiasis požymis, galintis rodyti, kad su mūsų žarnyno mikrobiota kažkas ne taip, yra bėrimai – jie gali pasirodyti veido srityje, ant kūno.
Blogųjų žarnyno bakterijų galime „prisirinkti“ daug kur, pavyzdžiui, keliaudami, valgydami mums neįprastą maistą, būdami ten, kur vietiniams gyventojams bakterijos įprastos, o mūsų imuninei sistemai – nepažįstamos.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ žiūrėkite čia:
Kokių klaidų nekartoti išsiderinus žarnyno veiklai?
E. Ruibienė pasakojo savo praktikoje susidurianti su atvejais, kai iš kelionių, dažniausiai šiltuose, egzotiniuose kraštuose, sugrįžę žmonės skundžiasi pakitusiu tuštinimusi, pilvo pūtimu, žarnynas tarsi neatsistato į normalią veiklą.
Gastroenterologė pažymi, kad jei reakcija ūmi, ji praeina per dvi-tris dienas, o jei užsitęsia, vertėtų ne skubėti griebtis maisto papildų ar medikamentų, o pirmiausia pasirodyti pas gydytoją ir atlikti tyrimus: išmatų, kraujo, C-reaktyviojo baltymo (CRB) ir tuomet sprendžiama, kas gali padėti.
Gydytoja pabrėžia – nerekomenduoja užsitęsus viduravimui visko palikti savieigai, tačiau turi ir patarimų, ką daryti, kad jį palengvintumėte. Pirmiausias jos patarimas – vengti labai daug skaidulų turinčio maisto.
„Skaidulinis maistas tik dar labiau gali paskatinti viduriavimo procesą. Vis tiek reikia stengtis privengti labai žalių daržovių, vaisių, gal, sakykim, apdirbti termiškai ar ten troškinti, apvirti – taip, kad tiesiog nedirgintume žarnyno papildomai, leisti jam pačiai ir imuninei sistemai, kiek tik įmanoma, pačiai, be jokio kažkokio papildomo įsikišimo ar intervencijų, susitvarkyti“, – patarė E. Ruibienė.
Kitas jos patarimas – gerti kuo daugiau vandens, skysčių, nes išmatų formavime vanduo atlieka itin svarbų vaidmenį.
Gydytoja gastroenterologė pokalbio metu išskyrė ir produktus, kurie padeda gerinti žarnyno veiklą. Pirmiausia, pasak jos, jeigu žmogus neturi netolerancijos, gali padėti natūralus jogurtas, kefyras, rūgpienis – rauginti pieno produktai.
Kita kategorija – raugintos daržovės, pavyzdžiui, kopūstai, kuriuose gausu probiotikų. Čia gydytoja prideda ir įspėjimą, kad kartais tai gali duoti priešingą efektą – tik paskatinti pilvo pūtimą, veržimą, tempimą.
Blogas išleidžiamų dujų kvapas – ženklas, kad prasidėjo puvimas
Kalbėdama apie pilvo pūtimą, gydytoja sako, kad jei kažko suvalgius epizodiškai pučia pilvą, problemos reikėtų ieškoti valgomuose produktuose, pažiūrėti, ko suvalgius ima pūsti pilvą. Nemaloniems pojūčiams užsitęsus, apsilankykite pas gydytoją.
Kai pučia pilvą, „oro gadinimas“ yra natūrali reakcija. Vis tik kartais išleidžiamos dujos turi nemalonų kvapą, tad ar tai gali kažką signalizuoti?
„Gali signalizuoti, kad prasidėjo rūgimo, puvimo procesai. Tai reiškia, jeigu jau toks su kvapu, kaip sakau, supuvusių kiaušinių kvapo tos dujos, tai natūralu, kad jau mūsų žarnynas duoda tokį ženklą, kad fermentacija ten kaip reikiant įvyko, bakterijos, reiškia, sureagavo“, – kalbėjo gastroenterologė.
E. Ruibienė pažymi ir tai, kad negalima sulaikyti dujų savyje, nepertempti žarnyno. Iš pacientų ji pasakoja girdėjusi ir tokius pasakojimus, kad ilgą laiką sulaikant dujas, atsiranda ir apatinės pilvo dalies skausmai.
„Dujos vis tiek kaupiasi ten, kumuliuojasi, sumuojasi ir jeigu mes jų neišleidžiam, po to vis tiek galim išderinti ir žarnyno veiklą, visą funkciją. Čia panašiai kaip ir su vidurių užkietėjimais yra – jeigu mes nieko nedarysim ir tos išmatos toliau kaupsis, turėsim žarnų nepraeinamumą“, – aiškino gydytoja.
Skirtingos išmatų konsistencijos – ką jos rodo?
Ar mūsų žarnynas veikia tinkamai, ar maitinamės teisingai, išduoda ir mūsų tuštinimasis - nors apie jį daugeliui kalbėti nejauku, verta atkreipti dėmesį į išmatas nuleidžiant vandenį. Jei išmatos išeina vientisos, minkštos, lengvai pasišalina be pastangų, kraujo priemaišų, gleivių, lengvai nusiplauna nuo klozeto – tai geras ženklas.
Jei išmatos kaip „spiriukai“, t. y. gumuliukai, tuštinantis reikia papildomų pastangų, prireikia papildomų priemonių, pavyzdžiui, pakelti kojas, kad išsituštinume, tai gali rodyti, kad yra užkietėję viduriai. Taip pat tai gali signalizuoti trūkumus mūsų gyvensenoje: kad geriame per mažai vandens, valgome mažai skaidulinio maisto, mažai judame, o galbūt turime struktūrinius žarnos pakitimus.
Tokios išmatos, kartu su šviežio kraujo pėdsakais ant popieriaus valantis, gali rodyti ir išangės įplėšas, hemorojų – tai dažniausiai rodo, kad užkietėjo viduriai ir užkietėjimas gali būti net lėtinis.
„Jeigu turime išmatas, kurios riebios, sunkiai nusiplauna nuo klozeto, tokių kaip ir neapvirškinto maisto likučių stebim išmatose, reikėtų mums pagalvoti, o gal mūsų kasa nefunkcionuoja“, – pridėjo gastroenterologė.
Ji priduria, kad jei tai vienkartiniai atvejai, dėl to gali būti kaltas suvalgytas maistas, vis tik jei ši problema – ilgalaikė, tai gali rodyti kasos sutrikimus, kad ji negamina pakankamai fermentų:
„Taip dažnai būna cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nes kasa yra dvigubas organas, kuris atsakingas ir insulino apykaitoje, ir virškinimo funkcijoje. Ir jeigu trinka viena funkcija, dažniausiai trinka ir kita funkcija, ypač tiems žmonėms, kuriems jau yra ilgalaikis cukrinis diabetas.“
Kita problema – viduriavimas, kuris gali būti ir vandeningas, ir tirštesnis. E. Ruibienės teigimu, užsitęsęs vandeningas viduriavimas gali būti bakterinės ar alerginės kilmės – jei suvalgome maistą, kuris mums suveikia kaip alergenas, žarnynas kuo skubiau stengiasi jį pašalinti. Vandeningą viduriavimą gali sukelti ir Clostridium difficile.
„Jeigu jau kraujo mes pastebim, tai jau tikrai yra toks aliarmas ir ženklas, kad, žmogau, sunerimk, tai nėra gerai, nes tikėtinai jau ten yra gleivinės pažeidimas, jau yra plonosios ar storosios žarnos gleivinės pažeidimas, turim uždegiminę žarnos ligą.
Tada jau tikrai, kaip sakau, tai ženklas kuo skubiau pasistengti papulti pas gydytoją specialistą ir pasitikrinti, ar tikrai nėra uždegiminės žarnos ligos ar onkologijos nėra galų gale“, – įspėjo gydytoja.
Ką išduoda išmatų spalva?
Svarbu atsižvelgti ne tik į išmatų konsistenciją, bet ir spalvą. Sergantys tulžies latakų ligomis, pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenlige, gali pastebėti, kad išmatos tampa baltos kaip molis, šviesios.
Žmonėms, kuriems pašalinta tulžies pūslė, gali įvykti atvirkštinis efektas – kadangi kepenys toliau gamina tulžį, bet nėra kur jos kaupti, įvyksta nuosrūvis, tulžis patenka į išmatas ir jas „praskiedžia“, išmatos būna neformuotos ir turi žalsvai gelsvą spalvą.
„Jeigu mes matom raudonas išmatas, toks kaip šviežias kraujas kartu susimaišęs su išmatom, tai signalizuoja, kad, tikėtina, kraujavimas yra iš apačios. Reiškia, kraujuoja iš storosios žarnos arba iš galinės plonosios žarnos, arba iš tos pačios išangės arba iš hemoroidinių mazgų“, – toliau aiškino gastroenterologė.
Gydytoja pastebi, kad žmonės dažnai išsigąsta raudonos spalvos išmatų, tačiau mažai kas atkreipia dėmesį, jei išmatos būna juodos, skystos, kaip smala, stipraus nemalonaus kvapo, vadinamoji melena. „Tai signalizuoja, kad yra kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies – gali būti iš stemplės, iš skrandžio, iš dvylikapirštės žarnos“, – paaiškino tinklalaidės viešnia.
Jei išmatos juodos, formuotos, bet nėra kraujavimui būdingų požymių, pavyzdžiui, hemoglobinas geras, asmuo nėra pablyškęs, nepasireiškia bendras silpnumas, nuovargis, bet išmatos kietos kaip akmuo, dažniausiai taip nutinka žmonėms, kurių mityba nėra pilnavertė, pavyzdžiui, nevalgo mėsos ir tenka vartoti geležies papildus.
Geležis gali nudažyti išmatas juoda spalva, reakcijos gali būti įvairios: vieniems viduriai užkietėja, kiti viduriuoja, vis tik tai pasireiškia ne visiems – visi esame unikalūs.
Normali išmatų spalva – ruda, gali būti šviesesnė, gali būti į tamsesnę rudą. Gydytoja priduria, kad jei tuštinatės kartą per savaitę ir pasirodo vadinamieji „spiriukai“, sunku tuštintis, tai jau ženklas, kad nėra gerai. Jei tuštinamas vieną-du kartus per savaitę, jau reikėtų sunerimti.
„Trys kartai per savaitę laikomi norma, trys kartai per dieną – irgi norma. Kartais ir penki, ir šeši netgi būna norma, jeigu tos išmatos yra formuotos, jos nėra kažkokios skystos, su krauju“, – į klausimą, kaip dažnai tuštintis yra normalu, atsakė E. Ruibienė.
Ilgalaikis vidurių užkietėjimas – pavojingas
Anot gydytojos, idealiausia ir sveikiausia – pavalgius po poros valandų pasituštinti. Vis tik jei vargina vidurių užkietėjimas, nesituštinama ilgą laiką, delsti negalima, nes tai gali pridaryti rimtų bėdų.
Gydytoja gastroenterologė pasakoja turėjusi pacientę, kuri teigė nesituštinusi tris savaites – jos atveju, teko vykti į priimamąjį ir išmatos buvo pašalintos mechaniškai. Ilgai žarnyne užsistovinčios išmatos trikdo jo funkcijas, išskiria toksinus, o galiausiai, nesiimant veiksmų, žmogus gali pradėti vemti išmatomis, nes jos vienaip ar kitaip turi pasišalinti.
„Jeigu tos išmatos užsibūna ilgai, tai aišku, kad jos stovi, atsiranda tie rūgimo, puvimo procesai, toksinai gali patekti net į kraujotaką ir gali sukelti uždegiminį atsaką. Reiškias, organizmas pradeda reaguoti kaip į tokį kaip uždegimą“, – pridėjo gydytoja ir pabrėžė, kad tai gali pasireikšti neaukšta, apie 37 laipsnių temperatūra, bendru nuovargiu, silpnumu, gali atsirasti bėrimai.
Kai kurie žmonės užkietėjus viduriams pripranta vartoti, pavyzdžiui, žolinius preparatus, lengvinančius pasituštinimą, geria senų, gysločių arbatas ir nesprendžia esminės problemos. E. Ruibienė sako – taip darote sau meškos paslaugą:
„Žarna pripranta ir žarna pakeičia savo struktūrą. Kai aš darau kolonoskopiją tokiam pacientui, kuris turi, tarkim, 10 metų obstipacijas ir be vaistų, be papildų, be vaistažolių nei pro kur, žarna būna nebe rausva blizgi, bet ji būna mėlyna, ji būna mėlyna kaip rašalas. Ir tu tokios žarnos nebeatgaivinsi.“
Ieškantiems patarimų, kaip paskatinti tuštinimąsi, E. Ruibienė išskiria kivius (nulupti, be odelės), džiovintus vaisius, pavyzdžiui, slyvas, jei citrina neprovokuoja refliukso, gali padėti stiklinė vandens su citrina „ant tuščio skrandžio“, linų sėmenų kisielius, arbūzas.
Be to, gydytoja priduria, kad sveikiausia tuštintis tupėjimo pozoje – t. y. pakėlus kojas, kad išsitiesintų tiesiosios žarnos kampas. Viskas, ką užteks padaryti – pasistatyti 20-30 centimetrų aukščio kėdutę ar laiptelį prie klozeto ir užkelti kojas.
Ką apie sveikatą išduoda blogas burnos kvapas?
Plačiau aptarus dar vieną nemalonią problemą – hemorojų – ir kada galime susitvarkyti nemedikamentinėmis priemonės, o kada reikia medikamentų ar net koloproktologų ar chirurgų įsikišimo, tinklalaidės vedėjas palietė ir kitas aktualias temas.
Atsakius į klausimus apie tai, ar alkoholio vartojimas kenkia žarnynui, kaip gydytoja gastroenterologė vertina įvairias detoksų, sulčių dietų ar klizmavimosi madas ir ar tikrai reikia gerti gerąsias bakterijas sugėrus antibiotikų kursą, paliestas ne vienam aktualus klausimas – ką rodo blogas burnos kvapas.
Gydytoja sako, kad tam įtakos gali turėti netinkama burnos higiena, pavyzdžiui, jei nevalome tarpdančių ar liežuvio. Kita vertus, nemalonus burnos kvapas gali slėpti ir sveikatos bėdas.
„Iš virškinamojo trakto pusės tikrai yra irgi priežasčių, ta pati Helicobacter pylori bakterija, kuri vis dar yra plačiai paplitusi ir tas patogenas, kuris gyvena skrandyje, tikrai gali duoti nemalonų kvapą burnoje.
Gali būti ir acetono kvapas, gali būti toks salstelėjęs kvapas, gali būti toks kaip sugedusių dantų kvapas. Dažniausiai kitas jaučia, pasako“, – vieną iš priežasčių išskyrė gastroenterologė.
Kita priežastis gali būti kepenų ligos – tuomet burnos kvapas būna aštrus, primena žuvies. Jei problemos su inkstais, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumas, kvapas yra salstelėjęs, aštrus, gali priminti šlapimo kvapą.
Blogą burnos kvapą gali sukelti ir kasos uždegimas – pankreatitas. E. Ruibienė pasakoja turėjusi pacientą, kuris aktyviai laikėsi keto dietos ir, užkilus kasos fermentams, prasidėjus pankreatitui, pasireiškė ir šis požymis.
„Jam jau įėjus visas kabinetas tiesiog jautėsi tuo tokiu acetonu, tiesiog net nemoku paaiškint, labai tokiu aštriai salstelėjusiu kvapu, kaip būna žmonės nusivemia“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad pats žmogus kvapo nejuto.
Sveikas, tinkamai funkcionuojantis žarnynas itin svarbus, tad nepamirškite – nors daugeliui šiomis temomis nemalonu kalbėti, svarbu atkreipti dėmesį į savo išmatas, jų konsistenciją ir spalvas, kvapus, pilvo pūtimą ir viską, kas gali rodyti, kad žarnyno veikla ar mikrobiotos balansas sutriko.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galite žiūrėti aukščiau esančiame vaizdo įraše
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
