„Iiki šios dienos specialia linija dėl narkotikų platinimo policija sulaukė 182 gyventojų skambučių, iš jų 75 užregistruoti“, – nurodoma Policijos departamento atsakyme.
Policijos duomenimis, daugiausia pranešimų didžiosiose apskrityse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
„Raginame gyventojus nelikti abejingais ir toliau teikti informaciją policijai“, – priduria Lietuvos policija.
Anoniminė skambučių linija, skirta pranešti apie narkotikų platintojus, Lietuvoje pradėjo veikti nuo vasario 6 d. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija (VRM), skambinti telefonu 8700 60 777 bus galima darbo dienomis, nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Šia telefono linija bus galima anonimiškai pranešti apie visas su narkotikais susijusias problemas: psichotropinių medžiagų platinimą, turėjimą ir pan.
Naujoji linija veikia trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Nors linija anoniminė, piktybinių, melagingų pranešimų policija netoleruos, lygiai taip pat kaip skambinant trumpuoju numeriu 112.
R. Požėla: tegul ikiteisminiai tyrimai parodo mūsų realybę
Registruotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotikais, Lietuvoje daugėja, jų skaičius pernai išaugo ketvirtadaliu, nuo 2632 iki 3325 atvejų per metus.
Populiariausiu narkotiku išlieka kanapės, vasario 6 d. spaudos konferencijoje teigė generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Turime suprasti, kad narkotikai bet kada gali ateiti į tavo šeimą. Ir jeigu mes bijosime toliau, ir jeigu bus institucijos bus paliktos vienos šitame kovos lauke, tai rezultatai bus vieni. <...> Praėjusiais metais mes turėjome rekordinius sulaikymus konkrečių narkotinių priemonių kokaino ir kanapių. Kanapės išlieka pačiu populiariausiu narkotiku. Kanapės keliauja sausuma, jūra, siuntomis, oru“, – sakė R. Požėla.
Įtariamųjų gretose vis daugiau nepilnamečių. Pernai jų skaičius padidėjo nuo 150 iki 200. Policija aiškina, kad nusikalstamų veikų nustatoma daugiau, nes pareigūnai narkotikų platinimui skiria daugiau dėmesio nei anksčiau.
„Tegul tų ikiteisminių tyrimų būna dar daugiau, bet tegul jie parodo mūsų realybę, kurioje mes gyvename. <...> Ką turėtų žinoti mūsų žmonės, kurie naudosis šia linija, kad mes ne vėliau kaip per vieną parą imsimės konkrečių veiksmų, susijusių su pranešimu: nebus tie pranešimai guldomi į stalčių, ant stalo, po stalu“, – tikino R. Požėla.
M. Danielė: narkotikų problema sprendžiama 90-ųjų priemonėmis
Seimo narė, priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė pasigenda ilgalaiko strateginio valstybių dėmesio narkotikų problemai tarp nepilnamečių. Anot parlamentarės, tik pasiekus krizę, prasideda diskusijos, kaip išspręsti problemą, o iki tol ilgalaikių ir nuoseklių investicijų stokojančios savivaldybės naudoja neefektyvius metodus.
„Savivaldybės dažnai įvardija problemą, kad paslaugų reikia, bet jeigu peržiūrime skiriamus krepšelius ir taikomų priemonių mokslinį pagrįstumą, labai dažnai ir mokyklų, ir savivaldybių lėšos švaistomos neveiksmingiems dalykams. Pavyzdžiui, priklausomų asmenų kvietimuisi į mokyklas, kad jie pagąsdintų, arba piešinių konkursams „Narkotikams – ne“ – tokioms 90-ųjų priemonėms“, – sausį naujienų portalui tv3.lt sakė M. Danielė.
Pasak Seimo narės, gąsdinamieji metodai nepasiteisina, o tik manipuliuoja žmonių emocijomis, ir nors sukurta ne viena veiksminga kovos su narkotikais programa, visos šios priemonės reikalauja pastangų ir laiko.
Tėvai per mažai įsitraukia į narkotikų prevenciją
Kaip sėkmingas pavyzdys dažnai įvardijamas vadinamasis Islandijos modelis. Šioje šalyje narkotikų vartojimas tarp paauglių kurį laiką buvo vienas didžiausių Europoje. Tačiau įgyvendinus plačią prevencinę programą, į kovą su narkotikų vartojimu ir platinimu įsitraukė mokyklos, tėvai ir bendruomenės. Nors pasiekti norimą pokytį prireikė 20 metų, šiandien Islandija laikoma sektinu pavyzdžiu.
Tačiau Lietuvoje vis dar mažai kalbama apie bendruomenės, ypač tėvų įsitraukimą į narkotikų prevenciją, sako M. Danielė.
„Mes kalbame apie kuprinių tikrinimą, policijos pareigūnų pastatymą prie mokyklų – sakyčiau, fantasmagorines priemones. Žinome, kad nepastatysime policininko prie kiekvienos klasės, nepastatysime policininko prie kiekvienos mokyklos ir tuo labiau prie kiekvienos kuprinės. Vėl sudaroma iliuzija, kad policija išspręs narkotikų problemą Lietuvoje ir paauglių polinkį eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis. Esą čia policininkų bėda ir jų darbas. Taip nėra. Pirmiausia tai yra tėvų darbas“, – teigė parlamentarė.
Ji pabrėžė, kad tėvai turėtų kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su savo vaikais: keliauti, būti kartu, švęsti šventes, eiti į žygį. Taip pat domėtis nepilnamečio laisvalaikiu, jo draugais, džiaugtis jo pasiekimais, padėti spręsti sunkumus. Kitaip tariant, maksimaliai dalyvauti savo vaiko gyvenime, net ir jam esant paaugliu.
„Tai yra kaip tik tas laikotarpis, kai labiausiai reikia tėvų dėmesio, daug labiau nei iki tol, nes yra aukščiausios rizikos“, – sakė M. Danielė.
Kita problema, anot Seimo narės, yra prastas vaikų užimtumas, į kurį taip pat turėtų įsitraukti tėvai ir kiti suaugusieji.
„Narkotikų vartojmas auga tada, ka yra nesankcionuotas lasvalaikis, t. y. kai mūsų paauglys yra neaišku kur, neaišku su kuo, daro neaišku ką. <...> Iš tiesų mes visą paauglystę turime dalyvauti paauglio gyvenime ir tas užimtumas turi būti sankcionuotas. Kitaip tariant, vaikas beveik neturėtų turėti laisvalaikio, kuriame nebedalyvauja suaugusysis. Jeigu tai treniruotė, yra treneris, jeigu žygis, yra mokytojai, jeigu iškyla su šeima, yra tėvai ir t.t.“, – komentavo M. Danielė.
