Atidarius gazuoto gėrimo skardinę, gaivus „šnypštimas“ yra dujų burbuliukų „pabėgimo“ iš skysčio rezultatas, pasikeitus anglies dvideginio (CO2) tirpumui jame. Šis pokytis įvyksta dėl to, kad skardinės viduje slėgis sumažėja nuo ~ 3 barų (uždarytoje skardinėje) iki 1 baro esant atmosferos slėgiui (atidarius skardinę). CO2 tirpumas vandenyje sumažėja nuo ~ 4,5 g viename litre vandens, esant ~ 3 barams, iki ~ 1,5 g, esant atmosferos slėgiui. Tai apibūdina Henrio dėsnis.
Prieš atidarant skardinę, mikroskopiniai dujų burbuliukai prisitvirtina prie jos vidinės pusės (sudaro branduolį). Atidarius skardinę, šie burbuliukai padidėja dėl sumažėjusio CO2 tirpumo. Kai šie burbuliukai pasiekia tam tikrą dydį, jie atsiskiria nuo skardinės vidaus ir dėl plūdrumo pakyla iki skardinės viršaus bei išstumia jų kelyje esantį skystį.
Taigi, ką šiam procesui gali padaryti barbenimas į skardinės viršų? Nesvarbu, ar ši technika iš tikrųjų veikia (tai vis dar diskusinis klausimas), tačiau yra teorija, paaiškinanti, kodėl ji gali veikti. Kaip aprašyta aukščiau, neatidarytoje skardinėje burbuliukai sudaro branduolį ant sienų. Taigi, barbenimas prieš atidarant skardinę gali priversti kai kuriuos burbuliukus pakilti iki skysčio viršaus.
Atidarius skardinę, burbuliukai išsiplečia, o giliau skystyje esantys burbuliukai keliauja ilgiau iki paviršiaus nei tie, kurie yra arčiau, taip išstumdami didesnę gėrimo dalį į viršų. Galbūt todėl išsiskiria daugiau skysčio. „Pabarbentoje“ skardinėje bus mažiau šių „giliau esančių“ burbuliukų, todėl bus išstumta mažiau skysčio, ir galbūt gėrimas mažiau putos.
Medžiaga taip pat gali sumažinti išsiliejimą. Įrodyta, kad putų kiekis, susidarantis pilant alų į skirtingo „drėgnumo“ taures, gali turėti įtakos ne tik susidariusio alaus kiekiui, bet ir burbuliukų dydžiui viduje stiklinės. Ši informacija yra svarbi, jei manote, kad burbuliukai yra putojimo priežastis.
Kitas svarbus veiksnys, kalbant apie išsiliejimo lygį, yra burbuliukų stabilizavimasis, kurį sukelia didelių molekulių buvimas gėrime. Štai kodėl kai kurie alūs turi ilgaamžes putų „galvas“, palyginti su trumpalaikiais burbuliukais, tarkime, gazuoto vandens paviršiuje. Tačiau tokį pokalbį apie putas stabilizuojančias medžiagas paliksime kitai dienai.
Taigi šią vasarą išbandykite įvairius skardinių atidarymo būdus ir pamatykite, kiek gėrimo galų gale jums liks.
