Protestus ir mitingus Vilniuje rengti mėgstančiai protestuotojai, bei riaušių prie Seimo organizavimu kaltinamai mokytojai A. G. Astrauskaitei Vilniaus apylinkės teismas priteisė mažiausiai 5 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą.
Mokytoją Astrą pernai gruodį atleido iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos. Teismas pripažino, kad tą gimnazija padarė neteisėtai. A. G. Astrauskaitės atstovas sakė, kad tuomet „Juventos“ gimnazijos direktorei mokytoją Astrą neteisėtai atleisti liepė laisviečių valdoma Vilniaus savivaldybė.
„Buvęs meras R. Šimašius inicijavo atleidimą. <...> Direktorė negalėjo jos atleisti, kadangi tam nebuvo pagrindo. Reikėjo komisijos išvados. Savivaldybė padarė tą komisiją, sukomunikavo, man jų išvada pasirodė šališka. Ir po tos išvados praėjus 7 ar 9 dienoms, direktorė buvo priversta ją atleisti iš darbo“, – aiškino Erikas Pavlovičius.
Tačiau formaliai atleidimas buvo aiškinamas tuo, kad esą mokytoją Astrą įdarbino tinkamai nepaskelbus atrankos. Pati Astrauskaitė, atvykusi į teismo posėdį dėl riaušių maždaug prieš savaitę, sakė, kad savivaldybė su ją susidoroti bandė ne kartą.
„Čia toks susidorojimas, visi žino, kad aš organizavau daug protesto akcijų, mitingų, prieš represinę I. Šimonytės ir Vyriausybės politiką, Šimašius mane persekiojo ne kartą. <...> Jie dabar įvėlė mane į tuos teismo procesus, kad galėtų ramiau gyventi“, – tikino A. G. Astrauskaitė.
Moters atleidimą neteisėtu š. m. kovo mėn. pripažino ir Darbo ginčų komisija.
„Atleido dėl to, kad darbo sutartis neatitiko įstatymų reikalavimų ir Darbo ginčų komisija pripažino, kad tai – neteisinga“, – kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė Irina Janukevičienė.
Tačiau A. G. Astrauskaitės prašymo ją grąžinti į mokytojos pareigas teismas netenkino.
„Teismas sutiko su atsakovės ir savivaldybės pozicija – kad visuomenėje garsėjantis kontroversiškai vertinamu viešu elgesiu bei sulaukiantis net ir teisėsaugos dėmesio asmuo negali atitikti mokytojo profesijai keliamiems aukštiems moralės ir reputacijos reikalavimams“, – praėjusių metų lapkritį teigė Vilniaus apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.
Tvirtina, kad atleidimas iš darbo – neteisėtas
Apie tai, kad žmogus su tokia reputacija negali dirbti mokykloje pernai sakė ir tuometinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
„Aš labai aiškiai išsakiau savo nuomonę, kad tokie mokytojai neturėtų mokyti mūsų vaikų“, – tikino Jurgita Šiugždinienė.
Advokatas Karolis Rugys sako, kad būti kaltinamuoju ir įtariamuoju baudžiamosiose bylose – savaime nėra pagrindas atleidimui iš darbo.
„Buvimas įtariamuoju ar kaltinamuoju savaime pagal man žinomą reglamentaciją, ne švietimo įstaigos, nes kiekviena gali būti pasitvirtinusi savo, bet pagal tai, kas dabar yra reglamentuota, nėra [tinkamas pagrindas]“, – kalbėjo K. Rugys.
Esą tiek švietimo įstaigos, tiek ministerija turėtų aiškiai reglamentuoti kaip gali, arba negali elgtis asmuo, norintis dirbti mokytoju.
„Mes tą mokytoją girdime jau ne vienerius metus, įvairius kontroversiškus įvykius. Tai man kyla klausimas, kodėl niekas iš švietimo įstaigų – nei ministerija, nei savivaldybė, nei pati švietimo įstaiga, kurioje dirbo, nenustatė tų kriterijų. Čia turėjo nuspręsti, o ne dabar pagal esamą situaciją bandyti kažkaip vertinti“, – sakė advokatas.
A. G. Astrauskaitė teismo sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui gali per 30 d. Iki šio termino be dabar priteistų 5 tūkst. eurų, jai kasdien papildomai skaičiuosis po 83 eurus už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki visiško teismo sprendimo įsigaliojimo.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
