REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar tikrieji mafiozai laikosi tylos įžadų?

Komentuokite ir laimėkite D. Dargio knygą!

Šiomis dienomis į perkamiausių knygų sąrašus sugrįžo antroji rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Ta proga siūlome jums paskaityti knygos ištrauką ir galimybę dalyvauti konkurse, kurio laimėtojui atiteks minėta knyga.

Šiomis dienomis į perkamiausių knygų sąrašus sugrįžo antroji rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Ta proga siūlome jums paskaityti knygos ištrauką ir galimybę dalyvauti konkurse, kurio laimėtojui atiteks minėta knyga.

REKLAMA

„Bachūrai“ ar „ožiai“?

Kriminalitetą narpliojančių sociologų žodžiais, „bachūrų“ – aukščiausiajai kriminalinės subkultūros hierarchijoje kastai – priklauso 7 – 8 procentai nuteistųjų, kurie griežčiausiai laikosi kriminalinės subkultūros normų, nuostatų ir tradicijų. Jiems būdingos stabiliausios antisocialinės nuostatos bei vertybinės orientacijos. Man asmeniškai, visada buvo įdomi nusikaltimą padariusių ar gaujoms priklausiusių atstovų filosofija. Kas išties yra tie vadinamieji išskirtiniai mafijos „bachūrai“ – mitas ar tikrovė? Juk kaip rodo, pastarųjų metų įvykiai ir tame pačiame Kaune, dabartiniai autoritetai – jau kitokios mafijos žmonės. Mafijos, kurioje vis dažniau nepaisomas „garbingo žmogaus“ titulas. Net didžiausiais „bachūrais“ aplinkinių akyse laikyti asmenys vėliau prikirpti pareigūnų ir išgirdę, kad jiems gresia ilgas įkalinimas, neužilgo pradeda bendradarbiauti su teisėsauga, ir taip atsikrato nusikaltėlių tarpe gerbiamiausiojo asmens - „bachūro“ etiketės. Galiausiai pagal bendradarbiaujančių su teisėsaugininkus vyriškių parodymus nuteisiamas ne vienas jų buvęs vaikystės draugas, artimas bendražygis ir tamsių verslų partneris.

Žvelgiant giliau, vadinamiesiems „bachūrams“, kai kuriuose sluoksniuose paniekinamai pramintiems „ožiais“ ar „mentų agentais“ tenka ištverti ne tik psichologinę įtampą, bet ir panieką bei prakeiksmus. Tačiau tokiais jie tampa ne tik dėl to, kad nori nusikratyti slegiančių kaltinimų ar išsaugoti save, bet ir apsaugoti šeimos narius ar ilgai kauptus turtus. Ir tik nedaugelis jų tokiam finaliniam jų kriminalinėje karjeroje žingsniui ryžtasi mainais vardan to, kad padėtų „apvalyti“ visuomenę nuo didžiausių banditiško gyvenimo kenkėjų, parazitų.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, būta pavienių pavyzdžių, kai po daugelio metų policijos informatoriais tapę žinomų gaujų nariai sakosi, kad tokiam atsivertimui buvo nusiteikę jau nuo senų laikų, kai daugiau nebegalėjo savo rankų tepti nekaltų žmonių krauju ar mėgautis neleistinai įgytais pinigais.

REKLAMA

Galime šaipytis, niekinti ar smerkti su teisėsauga bendradarbiaujančius mafiozus, tačiau yra daugybė pavyzdžių net iš didžiųjų visame pasaulyje pagarsėjusių mafijos teismo procesų, kai sutinka liudyti net legendinėmis laikomų Italijos mafijos klanų vadeivos.

Palūžta ir Italijos mafijozai

1986-aisiais pareigūnams pavyko susekti vieną iš buvusių Cosa Nostra (Mūsų reikalas) lyderių Tomaso Buscettą ir įtikinti, kad šis sugrįžtų į gimtąją Italiją liudyti prieš buvusius bendrus. Kai T. Buscetta baigė savo parodymus teisme, prisipažino nesigailėjęs, kad buvo mafijos narys, jis pasakė tik besiilgintis tos mafijos, kokia ji buvo pradžioje. Tokį T. Buscettos apsisprendimą „apsivalyti“ ir galutinai nusikratyti kruvinos praeities galėjo paskatinti pakankamai rimtos aplinkybės, kadangi didžiajame mafijos kare jis prarado du savo sūnus ir kitus šeimos narius. Remiantis T. Buscettos atvirais pasakojimais 1992-ųjų sausį buvo nuteista beveik 350 įtakingiausių italų mafiozų.

REKLAMA
REKLAMA

Broliai Čiapai

Kaip ir visi kiti Daktarų autoritetai, H. Daktaras visada šventai laikėsi susitarimo tylėti. Tad tuo metu atrodė neįtikėtina, kad kuris nors jo žmogus sutiktų bendradarbiauti su kriminalistais. Tačiau, kad Daktarų aplinkoje atsirado išdavikų skelbiama dar pirmojoje daugiau nei prieš du dešimtmečius – 1986-ųjų vasarą pradėtoje rinkti Vilijampolės gaujos nusikaltimų byloje. Tais laikais devynis asmenys vienijanti gauja apiplėšinėjo anų laikų verslius kauniečius: spekuliantus, namudininkus, siuvėjus, gėlių augintojus, kailinių žvėrelių augintojus.

Tuo metu jau pirmomis areštų KGB tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (dabar – šiame pastate yra Vilniaus apygardos ir Lietuvos Apeliacinis teismai) rūsiuose naktimis teisėsaugininkams apie padarytas vagystes atvirai prašneko ir parodymus prieš H. Daktarą davė kartu su juo minėtuose apiplėšimuose dalyvavę Ričardas Ganusauskas, pravarde Ganusia (R. Ganusausko – Mongolo ir D. Ganusausko – Mongoliuko pusbrolis), Viktoras Česonis – Sonia, Remigijus Arvydas Vaičiūnas – Limpukas, Valdas Vaišnoras – Mūrininkas, Jonas Vizgirdas – Haltas (1945 – 1990 m.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Garsiojo italų mafijos sugalvoto Omertos įstatymo (tylėjimo įžadų) iš devynių „slabadinių“ ištikimai laikytis tada nusprendė tik trise - pats H. Daktaras, Vidmantas Siaurusevičius – Siauras ir Rimvidas Žilinskas, pravarde Taisonas.

Nors su teisėsauga bendradarbiavę vyrai vėliau išėję į laisvę ilgiems metams neteko prieglobsčio Daktarų gaujos vyrų terpėje, tačiau pastaraisiais metais ryškiai susvyravus Henos autoritetui keletas jų, pasak gaujos narių, tapo pagrindiniais Daktarų giminės finansiniais rėmėjais.

Nuo 1994 metų vasaros, kai Lietuvoje taikoma bendradarbiaujančių su teisėsauga svarbių liudytojų valstybės apsauga, šalyje atsirado net ne kelios dešimtys, o šimtai atgailaujančių mafiozų, mainais į laisvę, valstybės globą ar švelnesnę bausmę sutikusių duoti parodymus apie kitus gaujų narius, lyderius.

REKLAMA

Šios specialios šalies kriminalinės policijos tarnybos darbo specifika yra griežtai slepiama, tad oficialios šiuo metu liudijančių žmonių iš buvusių garsiausių organizuotų nusikaltėlių gaujų statistikos niekas nesiteikė pateikti.

„Kartkartėmis mes ir parveždavome saugomo asmens šeimą, ir nuveždavome, ir apipirkdavome. Laikai buvo visiškai neprognozuojami, buvo ko bijoti, tad išnaudojome visas saugumo galimybes“, – pasakojo buvęs atgailaujančių mafiozų sargybinis.

Išskirtinio dėmesio verti buvę Kauno Žaliakalnio mašinvagiai - broliai Saulius ir Žydrūnas Čiapai, valstybės saugomi nuo 1996 metų. Kalbama, kad juos bendradarbiauti su teisėsauga įkalbėjo patys Vilijampolės Daktarai.

REKLAMA

Buvo baimintasi, kad už nepagarbą Henai Čiapams gali grėsti pavojus, tačiau jie nė trupučio nesibaimino tų laikų galingiausios kriminalinės gaujos keršto. Kaune sklido kalbų, kad už dviejų Čiapų galvas vilijampoliečiai tada bebaimiams žudikams buvo pasiūlę net 300 tūkstančių litų. Pasklidus tokioms šnekoms, į teismus Čiapai atvykdavo lydimi, kartkartėmis, net keturiais panašaus ūgio sargybiniais. Jie viešumoje pasirodydavo beveik vienodai apsirengę su kaukėmis.

Nors daugelis brolių Čiapų parodymų vėliau teismuose nepasitvirtino, o remiantis jų pasakojimais H. Daktaro nepavyko pasodinti už grotų dėl išpirkos už vogtas mašinas reikalavimo, tačiau abu jie bene pirmieji viešai metė sunkius kaltinimus Daktarų bosui teigdami, kad „Hena yra atsakingas už 7 neišaiškintas žmogžudystes“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų