Dažniausiai pasaulyje socialinės atskirties priežastimi yra diskriminacija ir apribotos teisės, užkertančios kelią įsidarbinti ir gauti adekvačias pajamas. Asmenys atsiduria socialinėje atskirtyje, jei dėl lyties, rasės, tautybės, pažiūrų ar net amžiaus jie neturi vienodų galimybių įgyti išsilavinimą, negali laisvai reikšti savo nuomonės dalyvaudami demokratiniuose rinkimuose, negauna sveikatos priežiūros paslaugų arba turi ribotas teises disponuoti nuosavu turtu.
Objektyvių priežasčių socialinei atskirčiai Lietuvoje nėra – visi gyventojai turi vienodas teises ir galimybes (bent jau įstatymuose). Įstatymai ne tik suteikia galimybę įgyti išsilavinimą, bet ir įpareigoja tėvus pasirūpinti, kad jų vaikai lankytų mokyklą. Taigi, su socialine atskirtimi žmogus gali susidurti ne dėl diskriminuojančios valstybės socialinės ir ekonominės politikos, o dėl savo sprendimų, pavyzdžiui, nuspręsdamas nesimokyti arba užsiimti nusikalstama veikla.
Nepakankamos pajamos taip pat gali būti socialinės atskirties priežastimi, ypač jei jos užkerta kelią įgyti išsilavinimą. Dėl šios priežasties dažnai daroma prielaida, kad bet kokia pajamų nelygybė yra žalinga, todėl ją reikia mažinti. Eurostat duomenimis, pagal Gini koeficientą Lietuvoje pajamų nelygybė yra didesnė nei Skandinavijos valstybėse, tačiau mažesnė nei Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Airijoje ar JAV. Tačiau svarbu yra ir tai, kad maža pajamų nelygybė neužtikrina gyventojų gerovės. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjungoje visų gyventojų pajamos buvo labai panašios, pajamų lygybe gali „džiaugtis“ ir dauguma Šiaurės Korėjos gyventojų.
Pajamų nelygybė turi egzistuoti, nes ji rodo, jog už pastangas ir gebėjimus yra tinkamai kompensuojama. Valstybėje, kurioje pajamos nepriklauso nuo į išsilavinimą investuoto laiko ir pastangų, dingtų beveik visos paskatos tobulėti ir rizikuoti, o verslumui ir pažangai nebeliktų erdvės. Šiuo aspektu pajamų nelygybė yra progreso variklis.
Tiesa, pajamų nelygybė gali būti ir žalinga, ypač jei ją sukuria diskriminuojanti valstybės ekonominė politika. Pavyzdžiui, jei kurioje nors Artimųjų Rytų valstybėje išgavus gamtinius išteklius pajamas gauna tik saujelė šalies gyventojų, tokia pajamų nelygybė yra smerktina ir žalinga.
Lietuvoje taip pat yra nenatūralių pajamų nelygybės priežasčių – įstatymuose yra išimčių, leidžiančių išvengti mokestinės naštos. Pavyzdžiui, nusipirkęs nekilnojamąjį turtą ir po kelerių metų jį pardavęs už dvigubai didesnę kainą, gyventojas neprivalo mokėti jokių kapitalo prieaugio mokesčių. Dar blogiau, asmuo gali suteikti ilgalaikę paskolą įmonei už aukštas palūkanas – tai sumažina įmonės mokėtiną pelną, o asmens gautos palūkanos yra neapmokestinamos.
Deja, dauguma šių lengvatų ir „mokesčių optimizavimo“ priemonių prieinamos tik dideles pajamas gaunantiems ir daug turto turintiems gyventojams. Mokesčių peržiūros darbo grupė pateikė pasiūlymų, galinčių sumažinti pajamų diskriminaciją ir nepagrįstą jų nelygybę. Dabar estafetės lazdelė vyriausybės rankose.
