REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Lietuvos bankas svarsto, ką daryti su mažiausio nominalo monetomis, – naudoti jas apyvartoje, ar atsisakyti, kaip tą padarė Kanada, Švedija, Suomija, Norvegija ir kitos šalys. Pagaminti 1 centą kainuoja brangiau nei jo nominali vertė. Pardavėjai žino, kad pirkėjus itin vilioja kaina, kai iki apvalios sumos trūksta 1 cento. Pirkėjai tikina norintys kuo greičiau atsikratyti smulkme.

REKLAMA
REKLAMA

Ir vertina, ir nuvertina

Kuršėnuose esančios maisto prekių parduotuvės pardavėja Lina sako, kad atsiskaitymas smulkiais centais ypač padažnėja mėnesio pabaigoje. Baltais centais žmonės suskaičiuoja 4–5 litus.

REKLAMA

„Mėnesio pradžioje smulkių pinigų trūksta, o pabaigoje atsiranda. Dėl tokio svyravimo pardavėjoms nėra patogu“, – sako Lina.

Pardavėja mano, kad mėnesio pabaigoje pirkėjai pinigus krapšto iš taupyklės. Centais dažniausiai atsiskaito tie, kurie laiko „tašką“, perpardavinėja cigaretes. Už prekę gauna daug smulkiųjų ir stengiasi juos išleisti.

Būna, kad pirkėjai prie kasos nelaukia vieno cento grąžos. Jei prekė kainuoja 4 litus 99 centus, paduoda 5 litus ir eina pro duris. Tarsi 1 centas jau – ne pinigas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasitaiko ir atvirkščiai: kasoje trūksta 1 cento monetų, o žmogus kantriai laukia grąžos.

Kainos vilionės

Penkerius metus pardavėja dirbanti moteris neabejoja: žmonėms yra didžiulis skirtumas, ar prekės kaina suapvalinta, ar ne.

„Prie koldūnų parašyk: „Akcija! Koldūnai kainuoja 1,99 lito!“ Oho, tuoj visi pirks! Bet jei bus parašyta „Koldūnai – 2 litai“, jau brangu“, – patirtimi dalijasi pardavėja.

Namuose Lina smulkius centus meta į taupyklę. „Dar neišleidau, bet jau prisikaupė“, – juokiasi moteris.

Baltų centų neignoruoja

„Vienas centas, kaip ir kiti balti centai, – yra pinigas, į kurį mes žiūrime atsakingai“, – sako Olga Malaškevičienė, „Maxima“ bendrovės atstovė ryšiams su visuomene.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak O. Malaškevičienės, parduotuvėse klientams sudaromos visos galimybės atsiskaityti: nesvarbu, ar žmogus nori už dėžutę degtukų atsiskaityti banko kortele, arba už televizorių susimokėti baltais centais.

„Niekada neatsisakome priimti pinigų, kad ir maišelyje ką tik išimtų iš taupyklės“, – sako atstovė.

O. Malaškevičienės teigimu, nemažai kainų parduotuvėse, ypač per akcijas, baigiasi skaičiumi „9“. Pavyzdžiui, pakelio sulčių kaina yra 2,99, todėl kasose baltų centų privalo būti pakankamai, parduotuvės stengiasi jais apsirūpinti.

REKLAMA

„Mūsų parduotuvėse lankosi nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie ateina su itin kuklia pinigų suma, suskaičiuota vieno cento tikslumu. Jie ieško kuo pigesnių produktų, kad tilptų į numatytą biudžetą“, – sako O. Malaškevičienė.

Gamyba brangesnė už vertę

Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Pilibaitis informavo, kad Lietuvos bankas 1 cento nominalo monetas į apyvartą išleido 1993 metų birželio 25 dieną. Šios monetos iki šiol – apyvartoje.

Monetos gaminamos pagal poreikį. 2012 metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvo 429,84 milijono vienetų 1 cento monetų, 2011 metų gruodžio 31 dieną – 403,71 milijono vienetų, o 2010 metų gruodžio 31 dieną – 379,44 milijono vienetų.

REKLAMA

Pasak banko atstovo, informacija apie monetos gamybos kainą neskelbiama dėl su pinigų gamyba susijusio konfidencialumo. Bet 1 cento monetos gamybos sąnaudos yra didesnės negu nominali monetos vertė.

2012 metais į apyvartą buvo išleista 26,3 milijono vienetų 1 cento monetų, išimta susidėvėjusių – 0,21 milijono vienetų.

2011 metais išleista 24,8 milijono vienetų, išimta 0,52 milijono vienetų. Visos apyvartoje esančios 1 cento monetos yra galiojanti mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė.

Pasak banko atstovo, Lietuvos banke svarstomas mažiausių nominalų monetų tolesnio naudojimo apyvartoje klausimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Smulkiausia moneta nyksta

Nemažai šalių atsisako smulkiųjų monetų. Praėjusią savaitę Kanadoje nuspręsta išimti iš apyvartos 1 cento monetas, nes monetų išlaidos kalti yra per didelės.

1 cento monetos gamybos kaina ten viršija jos nominalą 1,6 karto. Kasmet išleidžiama 150 milijonų dolerių tokioms monetoms transportuoti.

Per pastaruosius penkerius metus Kanados karališkoji monetų kalykla pagamino 7 tūkstančius tonų 1 cento monetų. Kasmet iš šalies biudžeto išleidžiama apie 11 milijardų dolerių 1 cento monetų gamybai. Daugelis gyventojų tokias monetas saugo namie, išmeta, pameta arba sugadina, užuot panaudoję atsiskaitant.

REKLAMA

Kanados centas laikomas viena gražiausių monetų pasaulyje.

Metalinių monetų galiojimo terminas daug ilgesnis nei banknotų. Vis dėlto dėl augančių kainų smulkiausio nominalo pinigų gamyba tampa beprasmiška.

Pastaraisiais metais savo smulkiausių monetų atsisakė daugelis šalių, tarp jų Švedija, Suomija, Norvegija, Prancūzija, Ispanija, PAR, Šveicarija, Brazilija ir Naujoji Zelandija.

Austrija ir Naujoji Zelandija atsisakė 2 centų monetų, o Didžioji Britanija atsisveikino su pusės penso moneta. 2010 metais Rusija atsisakė 1 ir 5 kapeikų nominalo monetų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų