REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Jūsų spintelės ir šaldytuvai visuomet pripildyti maisto, tarsi ruošiant atsargas prieš galingas gamtos stichijas? Galbūt trečią dieną iš eilės valgomi tie patys kepsniai pradeda įkyrėti? Apsipirkinėjant nekreipiate dėmesio į pagaminimo vietą? Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto ir greičiausiai tokiam švaistymui galėtume rasti tūkstantį ir vieną priežastį bei pasiteisinimą. Tačiau ką tokie skaičiai reiškia Žemei?

 Jūsų spintelės ir šaldytuvai visuomet pripildyti maisto, tarsi ruošiant atsargas prieš galingas gamtos stichijas? Galbūt trečią dieną iš eilės valgomi tie patys kepsniai pradeda įkyrėti? Apsipirkinėjant nekreipiate dėmesio į pagaminimo vietą? Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto ir greičiausiai tokiam švaistymui galėtume rasti tūkstantį ir vieną priežastį bei pasiteisinimą. Tačiau ką tokie skaičiai reiškia Žemei?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl vertėtų rinktis lietuviškus produktus?

Visų pirma, tą sunkiai suvokiamą maisto kiekį reikia ne tik importuoti iš tolimų šalių ar bent jau atvežti iš kito miesto, bet ir išvežti, kai produktai tampa atliekomis, o apie transporto priemonių indėlį klimato kaitai jau greičiausiai yra girdėjęs bemaž kiekvienas. Tai tvirtina ir klimatologas Justinas Kilpys: „Maistas, kurį pasirenkame, yra susijęs su tarša, nes naudojame daug produktų, kurie yra atvežti iš toli, tarkim ryžiai iš Kinijos, bulvės iš Vokietijos ir panašiai. Tam, kad tie produktai pasiektų mus, jie turi nukeliauti ilgą kelią, pareikalaudami didelių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, juos transportuojant bei sandėliuojant. Tad jei mes pirktumėme tą pačią bulvę, užaugintą Lietuvoje, smarkiai sumažintume taršą susijusią su dideliu produktų kiekio transportavimu ir saugojimu.”

REKLAMA

Švaistomi ištekliai

Tačiau automobilių išmetamosios dujos nėra vienintelis pavojų keliantis veiksnys. Yrantys nesuvartoti augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktai pagamina ir išskiria iki 3,3 gigatonų anglies dioksido, be to, nereikia pamiršti kaštų tuos produktus auginant ir gaminant. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos valstybių narių ir mokslininkų pateiktais duomenimis, kasmet pasaulyje išmetamas trečdalis viso pagaminamo maisto, todėl tereikia pabandyti įsivaizduoti, kiek daug veiksmų atliekama veltui: maisto produktų paruošimui naudojama elektros energija, degalai, darbo jėga ir kita.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip to išvengti

Vis dėlto, sausa statistika mažai ką gali pakeisti, tačiau vos pastebimi pokyčiai žmogaus buityje – neįsivaizduojamai daug. Nusprendus, ką šiandien gaminsite vakarienei, ir apgalvojus, kiek produktų reikės pamaitinti jūsų šeimą sudarykite reikalingų produktų sąrašą. Laikui bėgant tai galėtų tapti įpročiu, padedančiu įsigyti tik tiek maisto produktų kiek jūs ir jūsų šeima suvartojate, o tai į naudą ir gamtai, ir piniginei. Be to, ir jūsų skrandis padėkos, kad vėl nevalgote to paties, nes gaila išmesti neapgalvotai įsigytus produktus. Dar perkant galima pasidairyti ir lietuviškų prekių ženklų – atrasti mėgiamus, kokybiškus, nes dalis jų niekuo nenusileidžia užsienietiškiems. Taip pat į pagalbą galima pasitelkti šių dienų technologijas: dabar šaldytuvai gali išlaikyti produktus šviežius kur kas ilgiau, jei juos sudėsite tvarkingai. Jei atidarytas produktų pakuotes sandariai supakuosite ir skirtingų rūšių maistą padėsite į atskirus, galbūt jiems pritaikytus, stalčius ir lentynėles, mažės šaldytuvo užterštumas ir produktai išsilaikys ilgiau.

Net galvodami ką valgome galime prisidėti prie to, kad vaikščiotume žalesne žole ir kvėpuotumėme grynesniu oru. Skamba visai nesudėtingai, ar ne?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų