„Dar būdama darželyje žinojau, kad būsiu mokytoja, – apie savo kelią į švietimą pasakoja D. Marozienė. – Nuo mažens mokydavau kitus vaikus, šia kryptimi tikslingai ėjau ir niekada nesigailėjau. Man mokytojo profesija – prestižinis ir prasmingas kelias.“
Paskatinta savo buvusio vadovo, kuris pastebėjo jos potencialą ir „užaugusius sparnus“, D. Marozienė perėjo iš lietuvių kalbos mokytojos į vadovės poziciją. Iš pradžių ji tapo Klaipėdos Martyno Mažvydo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o dabar jau dešimtus metus vadovauja Simono Dacho progimnazijai.
Motyvaciniai laiškai – mokymasis pasirinkti
Vienu didžiausių savo pasiekimų D. Marozienė įvardija patyriminio ugdymo sistemos įvedimą. Patyriminis ugdymas – tai mokymasis per realias patirtis, eksperimentavimą ir aktyvų dalyvavimą.
„Kasmet mokykloje šiam ugdymui skiriame aštuonias dienas. Mokytojai parengia įvairias programas, pavyzdžiui, gamtosaugos, medicinos, sporto, istorijos ar kitomis temomis, iš kurių vaikai gali rinktis. Tačiau, norėdami dalyvauti, mokiniai turi parašyti motyvacinį laišką, kodėl renkasi vieną ar kitą programą. Tokiu būdu vaikai mokosi daryti pasirinkimus, argumentuoti ir ruošiasi gyvenimui už mokyklos ribų“, – aiškina vadovė.
D. Marozienė pabrėžia, kad kurdama naujas ugdymo sistemas iš karto galvoja, kaip užtikrinti jų tęstinumą keičiantis mokyklos vadovams ar mokytojams. Ji džiaugiasi, kad jos įdiegta patyriminio ugdymo sistema Martyno Mažvydo progimnazijoje sėkmingai veikia iki šiol, net ir jai palikus mokyklą.
„Sigma“ klasė – asmenybės ugdymas
Kita svarbi D. Marozienės iniciatyva – novatoriško verslumo kryptis, kuri įkurta šalia jau 30 metų Simono Dacho progimnazijoje veikiančios teatrinės pakraipos. Kiekvienais metais atrenkami pirmokai į specialią „Sigma“ klasę, kurioje iki aštuntos klasės jie ugdomi ne tik įprastų dalykų, bet ir papildomų modulių, tokių kaip socialinė etika, finansinis raštingumas, kūrybinis konstravimas ar programavimas.
Taip pat šios klasės mokiniams bent kartą per mėnesį pamokos vyksta už mokyklos ribų, o mokslo metų pabaigoje organizuojama dviejų dienų kūrybiškumo ir lyderystės stovykla.
„Nors kasmet galime į „Sigmą“ klasę priimti tik 24 mokinius, norinčiųjų būna gerokai per 60. Ši klasė nėra skirta vien tik verslininkams ugdyti. Čia formuojamos asmenybės, gebančios plačiai matyti pasaulį, dirbti komandoje, viešai kalbėti ir, svarbiausia, pasitikėti savimi“, – sako D. Marozienė.
D. Marozienė džiaugiasi, kad tiek „Sigma“ klasių, tiek visos mokyklos vaikai pasiekia ne tik aukštų akademinių rezultatų, bet ir kitų pergalių. Pavyzdžiui, septintokų komanda sukūrė programėlę, leidžiančią mokiniams dalintis žiniomis, šeštokai – kaip vasarą užsidirbti pinigų atliekant tam tikrus nesudėtingus darbus, o tarptautiniame projekte gamtosaugos srityje mokyklos mokinių komanda laimėjo pirmąją vietą tarp 14 šalių.
Lyderystė ir komandinis darbas
Vadovė didžiuojasi ne tik mokinių, bet ir progimnazijos mokytojų pasiekimais. Dauguma jų yra šalies mastu įvertinti už inovatyvumą.
„Mano stiprybė – idėjos, tačiau be žmonių, kurie jas įgyvendintų, idėjos yra nieko vertos. Mano darbas – įkvėpti mokytojus, kad jie bendradarbiautų, nebijotų klysti ir mokytų to paties kitus, tai yra, mokinius“, – teigia D. Marozienė.
Pati vadovė semiasi įkvėpimo iš savo kolegų kitose mokyklose. D. Marozienė dalyvauja Švietimo vadovų klube, kuriame ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ subūrė 16 Lietuvos švietimo lyderių. Klube jie ne tik dalijasi patirtimi tarpusavyje, bet ir semiasi įžvalgų iš verslo atstovų.
„Kai kurios verslo pasaulio idėjos puikiai pritaikomos mokykloje. Net ir paprastos įžvalgos duoda apčiuopiamų rezultatų. Pavyzdžiui, po apsilankymo su klubu vienoje įmonėje supratau, kokią reikšmę komandai turi neformalios bendros erdvės. Tad mokytojų kambaryje tiesiog įrengėme kavos aparatą ir mokytojai pradėjo čia dažniau burtis, bendrauti ne tik asmeniniais, bet ir darbo klausimais, generuoti idėjas vaikų labui“, – dalijasi D. Marozienė.
Pasitikėjimas Lietuvos švietimu
Vadovė pabrėžia, kad Lietuvos švietime dirba labai darbštūs žmonės, tad ji tiki, kad galėtume tapti geriausia švietimo sistema Europoje.
„Tačiau tam yra būtina aiški vizija. Keičiantis valdžioms, norėtųsi išlaikyti kryptingumą, žinoti, kokia yra švietimo strategija ir ko mes visi tiksliai siekiame. Lietuvoje jau turime unikalių dalykų, kuriais reikia džiaugtis ir didžiuotis. Vis žiūrime tai į vienos šalies švietimo sistemą, tai į kitos, tačiau daugeliu aspektų, pavyzdžiui, skaitmeninio raštingumo srityje, jau esame jas aplenkę. Tiesiog viskas priklauso nuo mūsų – jeigu norėsime būti geriausi, tai ir būsime“, – sako D. Marozienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
