Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Konstantinas Andrijauskas.
Kaip jūs vertinate ambasadoriaus pasisakymą?
Mes tikrai negalėtume vadinti to oficialia pozicija, nes jei žiūrėtume į retoriką ir oficialius dokumentus, taip tikrai neatrodė. Jau pirmadienio vakare, berods apie pusę aštuonių Paryžiaus laiku, pati Kinijos ambasada Prancūzijoje paskelbė pareiškimą šiuo klausimu, kuriame buvo išsakyta pozicija, kad Kinijos Liaudies Respublika išlaiko principingą laikyseną dėl posovietinių valstybių suverenumo ir teritorinio neliečiamumo.
Kitaip tariant, buvo žengtas žingsnis mūsų linkme – tų valstybių, kurios buvo šokiruotos tokio pareiškimo. Bet vėlgi, įdomus antrinis dalykas, kad Krymas tame pareiškime nenuskambėjo, tai mes matome, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė galėjo padaryti daugiau, gesinant šią ugnį, ir galėjo sureaguoti greičiau.
Ar galime daryti prielaidų, kad gal ir nors buvo paneigta, bandoma užglaistyti šitą situaciją, bet čia iš tiesų nuskambėjo tikroji Kinijos pozicija? Jeigu taip būtų, ką tai reikštų mums?
Mes bet kokiu atveju galime tik spekuliuoti, bet ką mes tikrai žinome, kad Xi Jinpingas – dabartinis Kinijos Liaudies Respublikos vadovas – pačią Sovietų Sąjungos griūtį laiko labai rimtu precedentu, potencialiai pavojingu net ir pačiai Kinijai.
Mes visi linkę atsiminti tą žymųjį Putino pasisakymą, kai jis pasakė, kad Sovietų Sąjungos griūtis buvo didžiausia geopolitinė XX a. katastrofa. Tai iš esmės, nors Kinijos vadovybė to viešai išreiškusi panašiais terminais nėra, mes tikrai galime sutikti, kad jie taip galvoja.
Bet vėlgi, tai yra vienas dalykas. Visiškai kitas dalykas kvestionuoti tų valstybių teritorinį vientisumą – ypač nepriklausomybę ir suverenitetą. Vienas dalykas yra turėti nesutarimų ir pyktis su Baltijos šalimis, o visai kitas dalykas, kai kalba pakrypsta link Centrinės Azijos valstybių penketuko, kuris irgi į tą formuluotę patenka, kaip posovietinės šalys.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
