Apie tai, kaip atpažinti įtartinus apgamus, kuo pavojinga melanoma ir kokie mitai vis dar sklando visuomenėje, pasakoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė.
„ABCD“ taisyklė
Pasak gydytojos, kiekvienas žmogus gali pats stebėti savo apgamus ir laiku aptikti visus galimus pavojingus pokyčius. Tam padeda vadinamoji „ABCD“ taisyklė, kurią sudaro keturi pagrindiniai kriterijai:
-
A – Asimetrija. „Jeigu apgamas buvo apvalus, o vėliau ima keisti formą ir tampa, tarkime, širdelės formos ar netaisyklingas – tai jau ženklas, kad reikia atkreipti dėmesį“, – sako A. Dumbliauskienė.
REKLAMAREKLAMA - B – Kraštai (angl. Borders). „Jei apgamas anksčiau turėjo taisyklingus, lygius kraštus, o dabar jie tapo netolygūs, suskeldėję ar lyg „išplaukę“ – tai taip pat įspėjimas.“
- C – Spalva (angl. Color). „Apgamas gali būti ne tik rudas – spalvos gali būti rausvos, pilkos, melsvos ar net gelsvos. Jei apgamo spalva kinta ar jame atsiranda naujų atspalvių – tai ženklas sunerimti“, – aiškina specialistė.
- D – Dydis (angl. Diameter). „Svarbu stebėti, ar apgamas nepadidėjo. Net ir nedideli pokyčiai gali būti reikšmingi.“
Specialistė primena, jog bent kartais apsilankyti pas dermatologą apžiūrai – svarbu, tačiau prieš tai darant geriausia pačiam žinoti, kur ir kokių apgamų turite. Tai svarbu, nes gydytojas gali paklausti, ar apgamą turite jau seniai bei ar jis kaip nors pasikeitęs.
Stebėti savo apgamus bei jų pasikeitimus geriausiai padės jau minėta „ABCD“ taisyklė.
Nauji apgamai – ne visada grėsmė, bet stebėti reikia
Pasak gydytojos, naujai atsiradę apgamai ne visada reiškia blogą naujieną, ypač jei žmogus – dar jaunas. Visgi, sulaukus 40-ies metų, naujų apgamų atsiradimas laikomas ženkliai didesne rizika.
„Yra rekomendacija, kad žmonėms virš 40-ies metų, atsiradus naujam apgamui, reikėtų jį vertinti ypač atsakingai. Aišku, tai dar nereiškia, kad jis tikrai piktybinis, bet rizika – daug didesnė nei jaunesniems žmonėms“, – sako gydytoja.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei vienas apgamas labai išsiskiria iš kitų – dar vadinamasis „bjaurusis ančiukas“.
„Jeigu visi apgamai rusvi, švelnūs, o vienas atrodo visiškai kitaip, yra tamsesnis ar kitokios formos – tai jau priežastis pasirodyti gydytojui“, – aiškina A. Dumbliauskienė.
Melanoma – ne vienintelis pavojus
Nors daugiausiai dėmesio dažniausiai susilaukia baisioji melanoma, pasak dermatovenerologės, tai nėra vienintelis odos vėžio tipas.
„Melanoma – pavojingiausias, bet tikrai ne dažniausias odos vėžys. Daugiau nei 80 proc. odos vėžio atvejų sudaro nemelaniniai vėžiai, tokie kaip bazaliomos ar plokščialąstelinis vėžys.
Jų požymiai skirtingi, bet vienas iš svarbiausių – negijanti žaizdelė, kraujuojantis darinys ar tamsi dėmė ant odos, kur jos anksčiau nebuvo“, – įspėja dermatovenerologė.
Dar vienas pavojingas reiškinys – bespalvė melanoma.
„Tai gali būti rožinės ar kūno spalvos darinis. Žmogui pačiam dažnai būna sunku atskirti, todėl esant bet kokiems pokyčiams reikėtų pasikonsultuoti su specialistu“, – pabrėžia ji.
Pavojų gali kelti net ir tie apgamai, kuriuos turėjote visą gyvenimą
Neretai žmonės jaučiasi daug ramiau, jei apgamas ant jų kūno yra nuo vaikystės. Tačiau gydytoja perspėja: net ir seni apgamai bet kada gali pakisti.
„Apgamai, kuriuos turime nuo vaikystės, iš tiesų yra mažesnės rizikos, tačiau tai nereiškia, kad jie negali keistis. Todėl visus apgamus reikia periodiškai tikrinti – ir naujus, ir senus“, – sako A. Dumbliauskienė.
Dermatovenerologė ragina žmones „inventorizuoti“ savo odą – t. y. pažinoti visus apgamus, akylai stebėti jų pokyčius ir bent kartą per metus nuodugniai save apžiūrėti – „nuo kojų tarpupirščių iki viršugalvio“.
Mitai apie apgamus
Gydytoja paneigia ir vieną dažnai pasitaikantį mitą: jei iš apgamo auga plaukeliai, tai, neva, blogas ženklas.
„Nieko panašaus nėra. Plaukas ant apgamo yra nei gerai, nei blogai – tai tiesiog natūralus reiškinys“, – paaiškina A. Dumbliauskienė.
Dar vienas gajus mitas, kuriuo tiki daug kas, yra tai, kad netyčia pažeidus apgamą ar jį „prakrapščius“ neabejotinai susirgsite odos vėžiu.
Dermatovenerologė primena, jog net ir pažeistas apgamas gali išlikti saugus, taigi nėra reikalo panikai, bet, vis dėlto, to geriau nedaryti.
„Jei taip įvyko, kad netyčia pažeidėte apgamą, pavyzdžiui, prispaudėte jį su užtrauktuku – geriau apsilankyti pas specialistą, kad apgamo būklė būtų ištirta.
Jei turite apgamą vietoje, kurioje jis nuolatos dirginamas dėl skutimosi ar kitų veiksmų – taip pat galite prevenciškai jį pašalinti“, – pataria gydytoja.
Anot jos, apgamų, kurie nėra pakitę ar pavojingi, šalinimas – paprastas ir neskausmingas. Tiesa, prieš šalinant bet kokį apgamą, būtina ištirti jo būklę, nes pakitusių ir nepakitusių apgamų šalinimo procesas – skirtingas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
