Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga būtų finansuojama valstybės lėšomis. Be to, projekte numatyta plėsti kontracepcijos prieinamumą, stiprinti lytinį švietimą, pagalbą seksualinio smurto aukoms.
Siūlo ne lengvinti nėštumo nutraukimą, o stiprinti pagalbą šeimoms
Buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, akušeris-ginekologas Antanas Matulas įsitikinęs, kad tokie klausimai neturėtų būti sprendžiami pavienių Seimo narių iniciatyva, nes tai per daug jautri ir sudėtinga sritis.
„Pirmiausia, tokios morališkai, psichologiškai ir valstybei jautrios problemos neturėtų būti sprendžiamos pavienių Seimo narių iniciatyvomis. Tokie projektai turi būti rimtai išanalizuoti ir pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vyriausybės, po detalios analizės – ar tai aktualu, kokias pasekmes gali turėti, ir kas prisiims atsakomybę“, – sako A. Matulas.
Anot jo, valstybė neturėtų priimti sprendimų, kurie gali paskatinti lengvabūdišką požiūrį į nėštumo nutraukimą.
A. Matulas pabrėžia, kad kur kas didesnė spraga yra ne užtikrinimas lengviau prieinamo nėštumo nutraukimo, o pagalbos nėščioms moterims – psichologinės, socialinės ar finansinės.
„Abortas negali būti nemokamas. Dažniausiai priežastis, dėl ko žmogus ar šeima ruošiasi nutraukti nėštumą, būna ekonominė – šeima mano, kad neišmaitins, neišaugins, neturės pajamų. Šią situaciją valstybė gali ir turi spręsti.
Būtent čia gali būti reikalingos pataisos, kad jei kažkas apsisprendžia nutraukti nėštumą dėl ekonominių priežasčių, turi būti atskiros programos, kurios per socialines tarnybas greitai išsiaiškintų šeimos padėtį ir sudarytų tam tikras papildomas ekonomines sąlygas ar pagalbą tai šeimai auginti vaiką“, – pabrėžia gydytojas.
Gali paskatinti lengvabūdišką požiūrį
A. Matulas neslepia – jei būtų priimta, kad nėštumo nutraukimas būtų finansuojamas visais atvejais, tai gali paskatinti ne atsakingą šeimos planavimą, o priešingai – lengvabūdišką požiūrį.
„Be abejonės, jei nėštumo nutraukimas būtų nemokamas, dabar kaina pakankamai didelė, tai gali paskatinti lengvabūdiškai nutraukti nėštumą. Dirbant moterų gydytoju matau, kad kai kurioms moterims kaina vis dėlto gali būti priežastis papildomai pagalvoti, ar tikrai nutraukti nėštumą“, – pažymi gydytojas.
Kalbėdamas apie finansuojamą nėštumo nutraukimą, jis nurodo, kad valstybės apmokėti galėtų tais atvejais, kai yra numatomas apsigimimas ar kitos sveikatą trikdančios indikacijos, pavojus vaisiui ar motinai.
„Galbūt galima kalbėti apie tai, kad jei nustatyta patologija, apsigimimas dėl medicininių priežasčių, valstybė galėtų už tai apmokėti, jei yra medicininės indikacijos – dėl moters sveikatos ar nustatyto apsigimimo. Dabar technologijos jau leidžia tą padaryti gana anksti, nustatyti genetinius apsigimimus ar kitokius dalykus“, – aiškina ekspertas.
Be to, jis atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų aspektą – Lietuvoje sparčiai blogėja demografinė situacija, todėl, pasak jo, reikėtų ne ieškoti lengvų sprendimų, o kalbėti apie priežastis ir ieškoti būdų, kaip jas spręsti.
„Aš tikrai siūlyčiau neeksperimentuoti ir valstybei nesiimti tokios atsakomybės, kuri gali paskatinti lengvabūdiškai atlikti nėštumo nutraukimus. Reikia galvoti apie rimtą priežasčių analizę, kodėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitur sparčiai blogėja demografinė situacija, kodėl mažai gimdoma“, – teigia A. Matulas.
Daugiau apie siūlomą įstatymo projektą
Kaip skelbė BNS, grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.
Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.
Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
Įstatymo projektą teikia Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kiti socialdemokratai, taip pat liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir kiti, konservatorė Jurgita Sėjonienė.
Anot parlamentarų, palikus reprodukcinės sveikatos problemas spręsti pavieniais teisės aktais, daugelis jų nėra sprendžiama tinkamai.
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad moterų teisė nutraukti nėštumą yra pažangios visuomenės atributas.
Tuo metu Lietuvos vyskupų konferencija parlamentarus ragina nepalaikyti šio projekto, nes mokslas „negali priskirti sau gyvybės kūrėjo vaidmens“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Neturi apsaugos priemonėms nesidulkink.
